R.Paksas Strasbūro teismui pasiskundė, kad Lietuvoje buvo padaryti teisės aktų pakeitimai, uždraudžiantys jam kandidatuoti į parlamentą. Kaip žinoma, dar 2004 metais Konstitucinis Teismas paskelbė, kad apkaltos būdu iš pareigų pašalintas R.Paksas iki gyvos galvos negalės eiti jokių valstybinių pareigų, reikalaujančių duoti priesaiką.

„Vien bylos nagrinėjimas - jau didelė pergalė, nes teismas labai daug pareiškimų atmeta net nepradėjęs jų nagrinėti, - apie EŽTT sprendimą nagrinėti bylą R.Paksas prisipažino sužinojęs tik iš DELFI. – Dar nesu gavęs oficialaus rašto iš teismo, tačiau man svarbiausia, kad ta neteisybė ir padaryta žala būtų atitaisyta. Bet ar sugebės perversme dalyvavę mūsų lietuviai politikai pripažinti savo kaltę ir viešai žmonių atsiprašyti, čia jau kitas dalykas“.

Nušalintasis prezidentas EŽTT taip pat skundėsi, kad jam apribotos galimybės dalyvauti Prezidento rinkimuose, tačiau Strasbūro teismas, remdamasis Konvencijos nustatytais nepriimtinumo kriterijais, šį skundą atmetė pirminio nagrinėjimo metu.

Dėl esą pažeistos R.Pakso teisės į laisvus Seimo rinkimus per artimiausias savaites Lietuvos Vyriausybė EŽTT turės duoti atsakymą.

„Rinkimų teisė negali būti apribota, - sakė R.Paksas. – Be to, KT buvo šališkas nagrinėjant mano bylą, nes išvakarėse susitiko teismo pirmininkas Egidijus Kūris ir Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius. Taip pat manau, kad KT prisiėmė sau baudžiamojo teismo bendrosios praktikos funkcijas, įvardydama ir skirdama bausmes, nors turi nagrinėti Konstituciją“.

R.Paksas tikisi, kad laimės bylą prieš Lietuvą ir vėliau galės kandidatuoti į Seimą. Jeigu EŽTT nušalintajam prezidentui priteistų materialinę kompensaciją, politikas pinigus žada skirti teisės studentams.

„Sieksiu, kad jie būtų kur kas objektyvesni ir labiau profesionalūs negu teisininkai, kurie užsimerkę sprendė mano veiklą“, - sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas.

DELFI primena, kad R.Paksas prezidentu buvo išrinktas 2003 metų sausio 5 dieną. 2004 metų balandžio 6-ąją po Seime inicijuoto apkaltos proceso už Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą R.Paksas buvo pašalintas iš prezidento pareigų. Lietuvos apeliacinis teismas buvo pripažinęs, kad nušalintasis prezidentas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui.

Vėliau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija paskelbė, kad neužteko neginčijamų įrodymų R.Paksą pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties atskleidimo.