Į antrąjį Nacionalinio diktanto turą, vyksiantį vasario 17 d. Vilniuje, Lietuvos televizijos studijoje,
per septyniasdešimt konkurso dalyvių. Iš jų ne vienas Nacionalinį diktantą rašė užsienyje.

Kaip ir buvo numatyta, iš užsienyje diktantą rašiusių dalyvių nugalėtojas bus išrinktas po pirmojo turo - jį paskelbsime vasario 17 d. ir jam kartu su kitomis dovanomis bus įteiktas Užsienio reikalų ministro Petro Vatiekūno parkeris. Tačiau užsienyje diktantą rašę dalyviai, geriausiai parašę diktantą, gali dalyvauti dar ir finaliniame ture Lietuvoje.

Į antrąjį turą pateko visi tie, kurie diktante padarė daugiausiai keturias klaidas. Vertinimo komisijos duomenimis, vienas darbas buvo parašytas be klaidų – jis atsiųstas iš Šiaulių, dvidešimt Nacionalinio diktanto dalyvių padarė po dvi klaidas.

Raštingiausias Lietuvos pilietis gaus vertingą Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto įsteigtą prizą - Visuotinę lietuvių enciklopediją.

Anot Nacionalinio diktanto vertintojų, pati dažniausia klaida buvo žodžiuose įgrysta ir įmygis. Taip pat dažnai kartojosi klaidos žodžiuose knygrišykla ir nedrastiškas. Tuo tarpu retai vartojamą žodį gąslus diktanto dalyviai rašė geriau, nei tikėtasi.

Diktantą rašiusieji klupo ir ties dreskia, neūš, švarraštis, sūkurys, daugkartinė, vienąkart ir kadgi rašyba.

Be šių populiariausių klaidų, buvo ir skirtingai išgirdusių „Teisybės“ autorės Almos Karosaitės vardą. Alma Karosaitė žmonių parašytuose diktantuose virto Alpa Karosaite arba net žodžių junginiais: Augo Karosaitė, Augo Karosaitė teisybei ir Augo karusaičiai. Žodis pūzras tekstuose virto žodžiais ūzas, pūzas, tūzas, pūzdras, kūzras ar ūdra, o pasjansas – pas Jansą, po seanso ar net kas Janso specialistas.

Anot komisijos, daug žmonių nelabai žino J.Tumo–Vaižganto, nes diktante jį vadino tiesiog Tomu Vaižgantu.

Nepatekę į finalą Nacionalinio diktanto dalyviai nuo vasario 19 - osios galės skambinti vėliau paskelbtu telefono numeriu ir sužinoti savo klaidas.

Nacionalinį diktantą rengia politikos savaitraštis „Atgimimas“ drauge su pernai surengto diktanto partneriais: Valstybine lietuvių kalbos komisija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Savivaldybių asociacija, interneto portalu Delfi.lt, Pedagogų profesinės raidos centru, ir šiemet prisijungusiais – Užsienio reikalų ministerija bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie LR Vyriausybės.

Nacionaliniam diktantui taip pat talkina akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“, R.Paknio, „Tyto albos“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos, „Almos litteros“ ir „Krontos“ leidyklos, Lietuvių kalbos draugija, verslininkas Valdemaras Valkiūnas, moterų klubas „Zonta“ ir kiti.

Keblūs diktanto rašybos atvejai

1. Drastiškas ar drąstiškas?

Tarptautinis žodis drastiškas (iš gr. drastikos – ryžtingas, stiprus) rašomas be nosinės balsės (jis nesietinas su lietuviškais žodžiais drąsa, drąsumas). „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2001) teikiamos tokios žodžio drastiškas reikšmės: 1. šiurkštus, netinkamas, įžeidžiantis; 2. greitai ir stipriai veikiantis (p. 181).

2. Gąslus ar gaslus?

Iš pagrindinių veiksmažodžių formų išsigąsti, išsigąsta, išsigando išvestų daiktavardžių, būdvardžių ir priesaginių veiksmažodžių šaknyse rašomos nosinės balsės prieš priebalsį s, pvz.: gąslus, gąsčioti, gąsdinti, gąstauti, išgąstis, išgąstingas (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 17). El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (2003) teikiama būdvardžio gąslus reikšmė: greit išsigąstantis, bailus, pvz.: Kodėl tu toks gąslus? Gąslus žvilgsnis. Taigi gąslus, -i, o ne gaslus, -i.

3. Puvėsis ar pūvėsis?

Priesaginio veiksmažodinio daiktavardžio puvėsis šaknyje rašoma trumpoji balsė u ne ilgoji ū), nes žodis padarytas iš būtojo kartinio laiko veiksmažodžio formos puvo, dar plg.: griuvėsiai iš griuvo; džiūvėsis iš džiūvo (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 14).

4. Sukūrys, sukurys ar sūkurys?

Pagrindinės veiksmažodžio formos sukti, suka, suko šaknyje turi trumpąjį balsį u. Priesaginio daiktavardžio sūkurys šaknies balsis pakinta – rašoma ilgoji ū, plg. dar rišti, riša, rišo, bet ryšulys (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 15).

5. Švaraštis ar švarraštis?

Sudurtinių žodžių sandūroje paprastai rašomi visi susidūrę priebalsiai nepaisant jų tarimo, todėl rašytina švarraštis, dar plg.: puoddangtis, tarppirštis, pusseserė, piktdagis, šlapdriba, paukštgaudis (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 35).

6. Neužauga ar neūžauga?

Žodžio neūžauga šaknyje rašomas ilgasis balsis ū. El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiama reikšmė: kas užaugęs nenormaliai žemo ūgio, pvz.: Jis liks neūžauga. Pušelės neūžaugos. Neūžaugos, žaliūkai, tuščiagarbiai nedrįsta jos šokdinti.

7. Įmygis ar įmigis?

Įmygis – kietas, stiprus miegas, pvz., Buvau pačiame įmygyje ir nieko negirdėjau (el. „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, 2003).

Jei veiksmažodžių šaknyje yra trumpasis balsis i, tai veiksmažodinių galūninės darybos daiktavardžių šaknyje bus ilgasis balsis, todėl įmygis, nes įmigti, plg. dar.: įnykis, nes įnikti; nuotykis, nes nutikti; santykis, nes sutikti; atkrytis, nes atkristi (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 13).

Į akademinį „Lietuvių kalbos žodyną“ (t. 4, 1957, p. 67) įtraukta keletas variantų (įmiegė, įmiegis, įmigis, įmygis, inmygis, įmigys), tačiau, kaip žinoma, šis žodynas nėra norminamasis.

8. Ar reikia brūkšnio sakinyje Teisybė ypatinga?

Brūkšnio rašymas vietoj praleistos tarinio jungties arba savarankiškos sakinio dalies – pasirinkimo dalykas, brūkšnys čia gali būti rašomas, jei norima paryškinti praleidimą, pvz.: Teisybė ypatinga ir Teisybė – ypatinga. Ji akimirksniu diagnozuoja, kas akivaizdžiausias pasianso specialistas, kas šykščiausias materialistas ir Ji akimirksniu diagnozuoja, kas – akivaizdžiausias pasianso specialistas, kas – šykščiausias materialistas. Gyvenimas mano vėjas palaidas ir Gyvenimas mano – vėjas palaidas. Debatai tai veikla, padedanti įgyti įgūdžių, kurie labai reikalingi šiuolaikinėje visuomenėje ir Debatai – tai veikla, padedanti įgyti įgūdžių, kurie labai reikalingi šiuolaikinėje visuomenėje.

Žr. Pasirenkamosios skyrybos taisyklių (Kalbos komisijos 2006-09-28 nutarimas Nr. N-2 (104); Žin., 2006, Nr. 107-4085) 9 punktą.

9. Archaiškas ar archajiškas?

Ne vienam susuka galvą tarptautinių žodžių archaika, archaizmas, heroika, heroizmas, stoikas, stoicizmas ir su lietuviškomis priesagomis padarytų būdvardžių archajiškas, archajinis, herojiškas, herojinis, stojiškas ir pan. rašyba. Reikia atsiminti, kad j prieš nelietuviškas priesagas -izmas, -ika(s) nerašoma (nors garsas ir tariamas), o prieš lietuviškas priesagas -iškas, -inis – būtina (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 34).

10. Kadgi ar kad gi?

Dalelytė gi rašoma kartu su nekaitomais vienskiemeniais žodžiais, todėl kadgi rašoma drauge, dar plg. : dargi, kurgi, nagi, ogi, vagi, vosgi (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 40–41).

11. Nesukežti ar nesukęžti?

Raidė ę rašoma tik esamojo laiko formos šaknyje kęžta (sukęžta, nesukęžta ir pan.), bet bendratis ir būtasis kartinis laikas nosinės neturi kežti, kežo (sukežti, sukežo; nesukežti, nesukežo), plg. dar.: šašti, šąšta, šašo; klerti, klęra, klero; trešti, tręšta, trešo (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 18–19).

12. Neūž ar neūš?

Būsimajame laike šaknies galo priebalsis ž virsta š, pvz.: Neūžti, neūšiu, neūši, neūš, neūšime, neūšite; megzti, megsiu, megsi, megs, megsime, megsite; vežti, vešiu, veši, veš, vešime, vešite (žr. Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba, Vilnius, 1992, p. 22).

13. Pūzras ar puzras? Ką reiškia šis žodis?

Žodžio pūzras šaknyje rašoma ilgoji raidė ū. El. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiamos tokios žodžio pūzras reikšmės: 1. supuvęs medis, pagalys, puvėsis, pvz.: Tas pūzras nė malkoms netinka. Čia ne malkos, o pūzrai; 2. b. prk. sukriošęs žmogus.

14. Pasiansas ar pasjansas?

Žodžio rašyba nėra iki galo nusistovėjusi. „Tarptautinių žodžių žodyne“ (Vilnius, 2001) teikiama forma be joto pasiansas. Elektroniniame „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) įrašyta pasiansas, žr. pasjansas.

Parengė Valstybinė lietuvių kalbos komisija