Vilniaus centre įsikūrusiame vieninteliame Lietuvoje žydų vaikų darželyje penkiamečiai ir šešiamečiai mokosi vaikiškų eilėraštukų ir tradicinių dainų jidiš kalba, rašo BBC interneto svetainė.
Darželio vadovė Rita Kozhevatova sako, kad šie vaikai yra pagrindinė viltis išsaugoti jidiš kalbą. Jų tėvai, kurie užaugo sovietų laikai, šia kalba kalbėti nemoka.
Pati Rita jidiš kalba taip pat nekalba. Kaip ir dauguma Lietuvos žydų, moteris girdėjo ja kalbant savo senelius, bet už namų ribų su šia kalba susidurdavo retai.
„Jeigu vaikai nesimokys jidiš, kalba tiesiog mirs“, – sako darželio vadovė, – „Jeigu mes išmokysime juos, jie kalbą perduos savo vaikams ir vaikaičiams“.
Viena iš keleto viešų vietų Vilniuje, kur vis dar galima išgirsti jidiš, yra miesto choralinė sinagoga.
Pagyvenę vyrai, kurie čia dukart per dieną susirenka melstis, sveikinasi vienas su kitu ir šnekasi jidiš kalba, prieš pradėdami melstis hebrajiškai.
Lietuvos žydų bendruomenės vadovas Simonas Alperavičius didžiuojasi, kad kalba išgyveno, nežiūrint visų sunkumų. Jis pats studijavo jidiš mokykloje prieš karą, bet vėliau, naciams užgrobus Lietuvą, teko trauktis į Rusiją.
Stalino represijos po karo beveik sunaikino po nacių holokausto išlikusią bendruomenę, bet vėliau, sako S. Alperavičius, Lietuva buvo beveik vienintelė vieta Sovietų Sąjungoje, kur žydai drįso viešai kalbėti jidiš kalba.
Septyniolikmetis Julijus Gurevičius jau gali kalbėti jidiš kalba. Tai jo gimtoji kalba – namuose su tėvais ir seneliais jis daugiausia kalba ja, nors retkarčiais pereina prie lietuvių ar rusų kalbų.
Julijaus tėvai, Chaimas ir Mina, teigia manantys, kad jų šeima bus viena paskutinių kalbančių jidiš kalba. Dėl to kalta jaunų žydų asimiliacija su Lietuvos visuomene.
Bet Julijus optimistiškesnis. „Dabar tai kaip mažas stebuklas, žmonės nežino, ką galvoti, kai jie girdi jidiš. Bet aš optimistas. Tikiuosi, kad mano vaikai kalbės jidiš. Mano klasės draugai taip pat nori jos mokytis. Taigi, manau, šios kalbos ateitis yra šviesi“, – sako Julijus.
Rafaelis Karpis, operos studentas Vilniaus Muzikos akademijoje, atlieka jidiš dainas koncertuose visame pasaulyje. Jis sako, kad dainuoti ir kalbėti jidiš išmoko tuo pat metu.
Rafaelis įsitikinęs, kad vienintelis kelias užtikrinti jidiš išlikimą – sudominti visus lietuvius šalies žydų istorija ir menu, pirmiausia – muzika.