Po jam nepalankaus teismo sprendimo J. Požėla gali netekti nuo rudens einamų pareigų. Priešingu atveju jis ne tik išsaugotų direktoriaus postą. Teisininkų teigimu, tuomet būtų atvertas kelias į valstybės tarnybą įvairių organizacijų, net tokių kaip, pavyzdžiui, sodų bendrija, vadovams.

Abejonės – iš karto po konkurso

SADM surengtą viešąjį konkursą J. Požėla, įveikęs du konkurentus, laimėjo pernai rugsėjį. Vilniaus miesto tarybos narys surinko 16,9 balo ir antroje vietoje likusią kandidatę aplenkė daugiau nei 1 balu.

Vilniaus universitete informologijos ir žurnalistikos studijas baigęs J. Požėla iki tol dirbo Europos Parlamento nario Justo Vinco Paleckio padėjėju, priklausė Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos valdybai.

Jau anksčiau Seimo narys liberalas Eligijus Masiulis buvo iškėlęs prielaidą, kad konkurse socdemui buvo sudarytos išskirtinės sąlygos, ir sunerimęs, kad šalies jaunimo politika gali tapti socialdemokratine.

Netrukus po konkurso kilo pasipiktinimas, esą J. Požėla net negalėjo dalyvauti konkurse, nes neva neturėjo vadovaujamo darbo patirties.

Pats laimėtojas tvirtino turįs pakankamai patirties, nes beveik porą metų dirbo Vilniaus miesto tarybos Peticijų komisijos pirmininku, vadovavo Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos Vilniaus skyriui, buvo vienas iš Europos jaunųjų socialistų organizacijos vadovų.

Beje, kaip DELFI sakė sostinės savivaldybės Teisės departamento direktorius Jovitas Elzbergas, socialdemokratas Peticijų komisijos posėdžius šaukė vos keletą kartų per porą metų. „Kad jis būtų kažką nuveikęs, nepastebėjau. Esu iš jo gavęs tik vieną rezoliuciją“, - sakė pareigūnas.

Konkurso rezultatais nepatenkinta antrosios vietos laimėtoja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Penkerius metus vienai viešajai įstaigai vadovavusi moteris apskundė SADM, trečiuoju asmeniu byloje patrauktas J. Požėla. Teismas ketvirtadienį turėtų pradėti nagrinėti bylą iš esmės.

Pasigedo patirtį patvirtinančių sutarčių

Kaip DELFI sakė ieškovės advokatas Darius Sauliūnas, abejonių sukėlė tai, kad J. Požėla savo kaip vadovo patirties per konkursą nepagrindė darbo sutartimis.

„Kaip byla besibaigtų, būtų gerai, nes būtų sukurtas tam tikras precedentas“, - teigė teisininkas.

J. Požėlai pralaimėjus esą būtų aišku, kokius dokumentus ateityje reikėtų pateikti valstybinių institucijų konkursų komisijoms, kad būtų galima įrodyti savo profesinę patirtį. Tiesa, socdemas tokį teismo sprendimą dar galėtų apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Tuo tarpu jei byla baigtųsi palankiai J. Požėlai, pasak advokato, laimėtų visas nevyriausybinis sektorius. „Tuomet konkursuose galės dalyvauti visi, kurie vadovavo bet kokioms organizacijoms, net ir visuomeniniais pagrindais, ne pagal darbo sutartį, todėl nesumokėjo nė lito „Sodrai“. Kita vertus, konkurencija yra gerai“, - ironizavo D. Sauliūnas.

Jo duomenimis, iš viso J. Požėla komisijos posėdžiams per dvejus metus pirmininkavo vos devynias valandas.

Tuo tarpu antrosios vietos laimėtoja esą penkerius vadovavo vienai viešajai įstaigai ir dirbo pagal darbo sutartį.

Savo ruožtu J. Požėla DELFI atrėmė bet kokias abejones dėl jo patirties. Jis priminė keletą metų dirbęs Europos Parlamente, vadovavęs įvairioms organizacijoms, kur reikėdavo priimti atsakingus sprendimus, esąs Vilniaus miesto tarybos narys. „Dirbu nuo 18 metų – su „Sodros“ knygelėmis ir viskuo kitu. Aš konkurso komisijai pateikiau dokumentus, kurie patvirtina mano vadovaujamo darbo patirtį“, - teigė socdemas.

Paklaustas, ar ketvirtadienį ketina dalyvauti teismo posėdyje, kur bus svarstomas jo likimas, J. Požėla atsakė neigiamai: „Ne, aš dirbu nuo 8 iki 17 valandos“.