Alma Karosaitė

Teisybė

Teisybė ypatinga. Neįžūli, nedrastiška, neįkyri, ryžtinga. Sukčių užklupta ji neskėsčios rankomis, negūžčios pečiais, neūš kaip sugedęs radijas. Verčiau šypsniu palydės priešgyniaujančius archajiškajai idealo ieškojimo idėjai. Ji šąla niūrioje apmąstymų celėje, dreskiančia žąsies plunksna iš sąsiuvinio juodraščio į stebuklingąjį švarraštį perrašinėdama santūrius savo liudijimus. Jai, daugkartinei teismų dalyvei ir stebėtojai, natūraliai įgrysta ištęsti procesai, gąslių melagių sapaliojimai, bet teisybė nepratusi draskyti akių, tuščiai replikuoti, piktnaudžiauti įgimtu sąmoju. Įstabioji ginamųjų vienytoja pabuvojusi daug kur: ankštose knygrišyklose, pripelijusiuose buduaruose, samanotose lūšnose, išrūšiuotuose sąvartynuose. Teisybė yra susidūrusi su patiriančiais nuosmukį, prasnūduriavusiais posūkį, išgąstingai krūpčiojančiais per vidunakčio įmygį, kelintąsyk atsiduriančiais nusikaltimų sūkuryje. Ji drąsina save veiksmažodžiais: nesukežti, nenuliūsti, nepabūgti, neišsigąsti, nedūsauti. Pobūviuose teisybė mįslinga. Neūžaugos, žaliūkai, tuščiagarbiai nedrįsta jos šokdinti. Ji akimirksniu diagnozuoja, kas akivaizdžiausias pasianso specialistas, kas šykščiausias materialistas, užsimaskavęs klastūnas, kas sutrūnijęs pūzras, visiškas puvėsis, nors vaizduoja tvirtybės įsikūnijimą. Kartais teisybė per ankstyvąsias rytines žinias strykčioja aplink televizorių, džiūgauja lyg išlošusi milijoną. Ji džiaugiasi įrodymų neprašančiu teiginiu, kadgi savaime galima būti teisiai, jei neužsiriši visaregių akių. Neteisybė, kad teisybę žąsinas nugnybė. Anot Tumo-Vaižganto, „vienąkart prairus teisybės maišeliui, turėjo ir daugiau byrėti melo ar bent perdėjimo“. Tą maišelį teisybė būtinai užadys pati, dailyraščiu uždygsniuos, kad įtariosios Temidės smilius neišlįstų per žiojinčią ir veikiai didėjančią skylę.

Sausio 27 d. vykusio pirmojo turo dalyvių darbus vasario 3–4 d. vertins speciali profesionalių lituanistų Nacionalinio diktanto vertinimo komisija, vadovaujama komisijos pirmininkės Živilės Bandorienės. Į komisiją įtrauktas ir brailio rašto specialistas.

Į finalą, vyksiantį vasario 17 d. Vilniuje, ketinama pakviesti penkiasdešimt geriausiai Nacionalinį diktantą parašiusių dalyvių. Tačiau jei nepriekaištingų darbų bus daugiau, bus daugiau ir finalo dalyvių.

Šį konkursą rengia politikos savaitraštis „Atgimimas“ drauge su pernai surengto diktanto partneriais: Valstybine lietuvių kalbos komisija, Lietuvos nacionaliniu radiju ir televizija, Savivaldybių asociacija, interneto portalu DELFI.lt, Pedagogų profesinės raidos centru, ir šiemet prisijungusiais – Užsienio reikalų ministerija bei Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu prie Vyriausybės.

Nacionaliniam diktantui taip pat talkina akcinė bendrovė „Lietuvos paštas“, R.Paknio, „Tyto albos“ ir Lietuvos rašytojų sąjungos, „Almos litteros“ ir „Krontos“ leidyklos, Lietuvių kalbos draugija, verslininkas Valdemaras Valkiūnas, moterų klubas „Zonta“ ir kiti.