„Eurobarometras“: Lietuvoje labiausiai paplitusi diskriminacija dėl amžiaus ir neįgalumo

Lietuvos gyventojai, priešingai nei didelė Europos Sąjungos (ES) piliečių, negalvoja, kad labiausiai paplitusi yra diskriminacija dėl tautybės. Mūsų šalyje, kaip rodo naujausias „Eurobarometro“ tyrimas, aktualesnės kitos diskriminacijos formos – dėl amžiaus ir neįgalumo. Be to, lietuviai kritiškiausiai vertina religinių simbolių nešiojimą darbe.

Pernai atlikto tyrimo duomenimis, 64 proc. apklaustųjų įsitikinę, kad yra paplitusi diskriminacija dėl etninės tautybės, 53 proc. – dėl neįgalumo, 50 proc. – dėl seksualinės orientacijos, 46 proc. – dėl amžiaus, 44 proc. – dėl religijos ar įsitikinimų, 40 proc. – dėl lyties.

Bene opiausia problema europiečiams yra diskriminacija dėl tautybės. Net 85 proc. švedų, 83 proc. olandų ir 80 proc. prancūzų įsitikinę, kad tokia diskriminacijos forma jų šalyje yra paplitusi.

Lietuvoje teigiamai į šį klausimą atsakė mažiausiai apklaustųjų – 23 proc., Latvijoje – 29 proc. ES vidurkis yra 64 proc. 77 proc. respondentų pripažino, kad buvimas romu yra trūkumas.

Tiek pat Lietuvos gyventojų, kiek vidutiniškai europiečių – 53 proc. – nurodė, kad jų šalyje yra paplitusi diskriminacija dėl neįgalumo. Ši problema gerokai opesnė Italijoje (68 proc.), Prancūzijoje (66 proc.) ir Portugalijoje (60 proc.).

53 proc. lietuvių pripažino, kad jų šalyje yra paplitusi diskriminacija dėl amžiaus. Tai yra daugiau nei ES vidurkis (46 proc.) ir šiek tiek mažiau nei Vengrijoje (66 proc.) bei Čekijoje (63 proc.) užfiksuoti rezultatai.

Diskriminacija dėl seksualinės orientacijos lietuviams atrodo paplitusi kur kas mažiau (42 proc.) nei Italijos (73 proc.) ar Kipro (72 proc.) gyventojams. ES vidurkis sudaro 50 proc. Estijoje, pavyzdžiui, ši problema opi pasirodė tik 26 proc. apklaustųjų.

Nors lygių galimybių kontrolierė Aušrinė Burneikienė pernai daugiausia nagrinėjo galimus diskriminacijos dėl lyties atvejus, tik 35 proc. Lietuvos gyventojų teigė, kad tokia diskriminacijos forma paplitusi. Italijoje taip mano 56 proc., Ispanijoje ir Švedijoje – po 50 proc. ES vidurkis siekia 40 proc.

Sprendžiant iš apklausos, Lietuvoje mažiausiai paplitusi diskriminacija dėl religijos ir įsitikimų – su tuo sutiko tik 15 proc. apklaustųjų. Tai yra tris kartus mažiau nei ES vidurkis (44 proc.). Prancūzijoje ši problema opi 63 proc., Danijoje ir Italijoje – po 62 proc., Belgijoje – 60 proc. respondentų.

Beje, lietuviai pasirodė esantys nepakančiausi matomų religinių simbolių dėvėjimui darbo vietoje. Tik 29 proc. apklaustųjų – mažiausiai iš visų šalių – atsakė, kad jiems tai yra priimtina. Maltoje tuo nesipiktina 79 proc., Kipre ir Lenkijoje – po 70 proc. gyventojų.

Mūsų šalyje vos trečdalis apklaustųjų (ES – 45 proc.) mano, kad imamasi pakankamai priemonių su diskriminacija kovoti. Daugumos Bendrijos gyventojų nuomone, labiausiai prie šios kovos galėtų prisidėti mokyklos ir universitetai (42 proc.), tėvai (40 proc.), žiniasklaida (34 proc.), vyriausybė (31 proc.), darbdaviai (20 proc.).

Kaip teigiama Lygių galimybių kontrolierės tarybos pranešime, Lietuvoje dauguma žmonių (75-85 proc.) sutinka, kad būtų imtasi specialių priemonių, jog diskriminaciją patiriančioms grupėms būtų užtikrintos lygios galimybės darbe, įskaitant apsaugą nuo diskriminacijos dėl tautybės. Mažiausiai Lietuvos gyventojų (49 proc.) pritaria, jog užtikrinant lygias galimybes reikia atsižvelgti į žmonių lytinę orientaciją.

Šiandieninėse Europos diskusijose apie diskriminaciją duomenų apie asmens tautybę, kilmę, lytinę orientaciją ir kt. rinkimas kartais vertinamas prieštaringai, neapsisprendžiama, kiek ir kokios statistikos rinkti. Dauguma Lietuvos respondentų sutinka, kad anoniminėse apklausose galima rinkti duomenis apie tautybę (76 proc.) ar religiją (73 proc.).

Pernai birželį ir liepą atlikto „Eurobarometro“ tyrimo rezultatai paskelbti prasidedant Europos lygių galimybių metams.