Paskelbtame pareiškime parlamentarai pažymi, jog Baltarusijos gynybos viceministru dirba generolas Vladimiras Uschopčikas, vadovavęs sovietų armijos dalinių puolimui prieš nepriklauso mybę nuo SSRS paskelbusios Lietuvos institucijas. Lietuva prašė Baltarusijos išduoti šį asmenį, kuris yra kaltinamasis antivalstybinio perversmo byloje.

Bandydama nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, kuri paskelbė nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą, sovietų kariuomenė 1991 m. sausio 13 d. Vilniuje jėga užgrobė televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą. Per pučą žuvo 14 taikių Lietuvos gyventojų, šimtai buvo sužeisti.

Lietuvos parlamentarai mano, kad pakviečiant Baltarusijos karius į pratybas Lietuvoje toliomis aplinkybėmis " rodoma nepagarba žuvusiesiems bei taikstomasi su Baltarusijos režimo vykdomais žmogaus teisių pažeidimais".

Baltarusijos kariškiai į pratybas atvyko Lietuvos Krašto apsaugos ministerijos (KAM) kvietimu.

Sausio pradžioje Seimas priėmė naujos redakcijos Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymą, kuriame buvo panaikinti ankstesni apribojimai Lietuvos kariams dalyvauti bendrose operacijose su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS), kurios viena narių yra Baltarusija, daliniais, o taip pat šių valstybių daliniams atvykti į Lietuvą.

Tačiau įstatymas nustato, jog į Lietuvą gali atvykti ne didesnis NVS karių skaičius kaip vieno Lietuvos kariuomenės dalinio.

Tokiu daliniu pagal įstatymą yra laikomas batalionas arba jam prilygintas nuolatinės struktūros karinis vienetas, susidedantis bent iš dviejų kuopų.

Be to, NVS šalių kariniai vienetai į Lietuvoje organizuojamas pratybas gali atvykti ne ilgesniam kaip dviejų savaičių laikotarpiui.

Svarstant šį įstatymą, Seimas nepritarė konservatorės R.Juknevičienės siūlymui netaikyti jo nuostatų Baltarusijai, kol šios šalies Vyriausybė neatleis iš gynybos viceministro posto V.Uschopčiko ir jo neapklaus Lietuvos prokuratūros atstovai.

Tarptautinių gelbėjimo, humanitarinės pagalbos, katastrofų ir stichinių nelaimių likvidavimo bei karo medicinos pratybų "Rescuer-Medceur 2002" atidarymas įvyko antradienį Lietuvos kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione.

Pratybose dalyvaus daugiau kaip 3,5 tūkst. žmonių iš Baltarusijos, Danijos, Estijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos, Rusijos, Švedijos, Ukrainos ir Vokietijos.

Į pratybas įtraukti karo medikai, JAV laivas-ligoninė "Comfort", medicininė evakuacijos komanda, gelbėtojai, narai, inžinieriai, štabų personalas ir kiti kariškiai.

Pratybų atidaryme dalyvavęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas pabrėžė jų taikų pobūdį.

"Tikiuosi, jog šios pratybos dar labiau sustiprins JAV ir pratybose dalyvaujančių valstybių tarpusavio pasitikėjimą vienų kitais ir paprasčiausią žmogišką bičiulystę", - teigė Seimo pirmininkas.

Pratybos tuo pačiu metu vyks ir Latvijoje bei Estijoje iki liepos 29 dienos.

Lietuvoje vyks kompiuterizuotos štabo pratybos "Rescuer", kuriose bus imituojamas krovinių terminalo sprogimas, naftos išsiliejimas Būtingės terminale ir Kauno marių užtvankos griuvimas.

Šiose pratybose bus mokomasi likviduoti stichinių nelaimių padarinius ir teikti humanitarinę pagalbą.