Dokumento rengime dalyvavo valdančiąją daugumą sudarančios Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), taip pat Seimo mažumai priklausančių politinės partijos "Lietuvos krikščionių demokratų" (LKD), Lietuvos laisvės lygos, Jaunosios Lietuvos", naujųjų tautininkų ir politinių kalinių sąjungos bei Tautos pažangos partijos (TPP) atstovai.
Rengiant susitarimą dalyvavo ir kai kurių opozicinių partijų atstovai, tačiau vėliau jie atsisakė dokumentą pasirašyti, motyvuodamos tuo, jog jis yra deklaratyvaus pobūdžio bei susijęs su A.Paulausko ketinimais kandidatuoti į prezidentus.
Susitarimą atsisakė pasirašyti opozicinės Lietuvos liberalų sąjunga (LLS), Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai), Lietuvos centro sąjunga (LCS), Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga (LPKTS) bei Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga (MKDS).
Valdančiajai Naujajai sąjungai vadovaujantis A.Paulauskas kol kas nepaskelbė, ar dalyvaus prezidento rinkimuose, tačiau jis laikomas vienu potencialiausių kandidatų. NS yra nusprendusi dalyvauti prezidento rinkimuose, tačiau savo kandidato dar neiškėlė.
Prezidento rinkimai įvyks gruodžio 22-ąją. Seimo pirmininko sekretoriato pranešime spaudai teigiama, jog iniciatyvos pasirašyti minėtą susitarimą A.Paulauskas ėmėsi atsižvelgdamas į padažnėjusį šalies verslo organizacijų ir visuomenės reiškiamą susirūpinimą sudėtinga kriminogenine valstybės padėtimi.
Tokį susirūpinimą yra išsakiusi viena įtakingiausių verslininkų organizacija - Lietuvos pramoninkų konfederacija.
Susitarimo projekte raginama nemažinti, o pagal valstybės finansines galimybes tolygiai didinti iš biudžeto teisėsaugos institucijoms skiriamas lėšas, užtikrinti stabilų jų finansavimą, taip pat siūloma "netoleruoti valstybės tarnautojų, kurių patikimumas bei lojalumas valstybei dėl jų korupcinių ir kriminalinių ryšių kelia pagrįstas abejones".