Mokslinis vadovas – M. Burokevičius
Seimo puslapyje pateikiamose I. Šiaulienės, kuri parlamentare dirba nuo 1992-ųjų, biografijose rašoma, kad būsimoji politikė su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą bei įgijo istorijos ir sociologijos mokslų dėstytojo kvalifikaciją. 1976-1992 metais ji dirbo Klaipėdos universiteto Istorijos ir sociologijos katedros dėstytoja.
Greta lakoniškai nurodyta, kad 1987 metais I. Šiaulienė apgynė humanitarinių mokslų kandidatės disertaciją. Kokia buvo mokslinio darbo tema, neužsimenama.
DELFI pasiekusioje viršelio kopijoje nurodyta, kad Irena Nikolajevna Šiaulienė humanitarinių mokslų daktaro laipsnį gavo už disertaciją apie Lietuvos komjaunimo veiklą 1940-1941 metais.
Apraše nurodyta, kad tuometiniame V. Kapsuko universitete rašytos disertacijos mokslinis vadovas buvo istorijos mokslų daktaras, profesorius Mykolas Martynovičius Burokevičius. Po Sausio 13-osios įvykių jis buvo nuteistas už antivalstybinį perversmą.
I. Šiaulienė neatsisakė papasakoti apie savo disertaciją, tačiau gerokai nustebo, kad domimasi jos moksliniu darbu. „Kam to prireikė?“ – dar prieš pasakydama disertacijos temą ir baigdama pokalbį kelis kartus klausė parlamentarė.
Pasak Seimo narės, jai rašant disertaciją pertvarkos vėjai Sovietų Sąjungoje dar nepūtė: „Jokios pertvarkos nebuvo. Aš į aspirantūrą įstojau 1982 metais, darbas buvo pabaigtas 1985-aisiais. Vėliau pusę metų nebuvo tarybos, todėl disertaciją apsigyniau tik 1986 metų pavasarį. O 1987-aisiais gavau patvirtinimą iš Maskvos“.
Paklausta, kodėl domėjimosi objektu pasirinko būtent Lietuvos TSR komjaunimą, I. Šiaulienė teigė, kad ta tema buvo „nejudinta“. „Nepasakyčiau, kad ji buvo ar yra neįdomi. Net ir tada, kai prasidėjo pertvarka, aš dar geriau supratau komjaunuolius ir jų maksimalizmą“, - kalbėjo socdemė.
I. Šiaulienė tikino, kad disertacijai surinktą medžiagą būtų galima panaudoti net ir šiais laikais: „Ne vienas istorinis darbas galbūt turi savo ideologinę paskirtį. Bet yra surinkta konkreti medžiaga apie konkretų laiką, galima plėtoti ir dar kai ką įdomaus galima pridėti“.
Seimo narė patikino, kad jos oficialioje biografijoje, pateiktoje Seimo puslapyje, disertacijos tema neturėtų būti nurodyta – esą parlamento tinklalapyje tokia informacija nerašoma. Socialdemokratų išleistame leidinyje darbo tema esą yra pateikta.
Istorinė vertė menka
„Apie disertaciją daugiau galėčiau pasakyti ją perskaitęs, todėl nesiryžčiau autorės iš karto prikalti prie gėdos stulpo. Juolab kad buvo ir gerokai absurdiškesnių temų, pavyzdžiui, SSRS vaidmuo keliant teatro kultūrą, - DELFI sakė A. Nikžentaitis. – Yra buvę keletas atvejų, kai mūsų instituto buvo prašoma įvertinti panašius darbus. Tačiau mes nė vienu atveju nepareiškėme teigiamos išvados.“
Pasak istoriko, mokslinio darbo istorinė vertė priklauso nuo surinktos faktografinės medžiagos. Jei autorius buvo atlikęs detalią analizę, šią informaciją būtų galima naudoti ir vėliau. Be to, sovietmečiu rašyti darbai yra svarbus šaltinis, norint geriau pažinti tą laikmetį. Vakaruose esą net pakankamai absurdiški darbai dažnai laikomi gana svarbiais.
Tiesa, dabar sovietmečio disertacijomis istorikai remiamasi retai, nebent norima nustatyti vyravusias ideologines sroves, partijos nurodymus. „Mano galva, dogmatinis mąstymas dažnai sugadindavo žmones. Daugelis iš jų nesugebėjo virsti normaliais istorikais. Pavyzdžiui, mūsų institute buvo įdarbinti žmonės iš Partijos istorijos instituto. Dabar iš jų visų liko tik viena moteris“, - pasakojo A. Nikžentaitis.
Jis patikino, kad net sovietmečiu buvo galima pasirinkti disertacijos temą ir išvengti gilinimosi į partijos istoriją. Tačiau nuo temos priklausydavo tolesnė karjera – didžiausių perspektyvų turėdavo tie, kurie rinkosi partijos istorijos specializaciją. Tai esą buvo vos ne vienintelis kelias likti dėstyti universitete, taigi norinčių gvildenti partinius klausimus netrūkdavo.
„Aš esu linkęs šiuos dalykus palikti žmogaus sąžinei. Čia panašiai kaip su KGB rezervistais. Anuomet kiekvienam norėjosi saldesnio kąsnio, tik vieni pagalvojo apie pasekmes, kiti – ne“, - samprotavo istorikas.
Disertacija vos nesužlugdė T. Birmontienės karjeros
Beje, sovietmečiu rašyta disertacija 2005 metais vos neužkirto kelio tuometinei prezidento patarėjai Tomai Birmontienei tapti Konstitucinio Teismo teisėja.
Kai kuriems Seimo nariams tuomet užkliuvo žinomos teisininkės 1989-aisiais Maskvoje apsiginta disertacija „Tarybinės milicijos sukūrimas Lietuvoje”.
Vėliau ji atsiribojo ne tik nuo šio savo darbo, bet ir nuo 1988 metų rugsėjį Sąjūdžio suvažiavimo išvakarėse žurnale „Socialistinė teisė" paskelbto savo straipsnio, kuriame buvo teisinamos okupantų represijos 1940-aisiais.