J.Abromavičiaus našlė A.Pocių kaltina šmeižtu

Nužudytas karininkas Juras Abromavičius, 1993 m. lankydamasis Pakaunės miškuose, išreiškė neigiamą ir kategorišką požiūrį į maištaujančius savanorius. Karininko našlė Jūratė Abromavičienė, LTV „Panoramai“ perdavusi to meto filmuotą medžiagą, teigia, kad jos vyras savo požiūrio į maištaujančius savanorius niekada nekeitęs.

Komisijai, tiriančiai J. Abromavičiaus žūties aplinkybes, trečiadienį liudiję Nikolajus Medvedevas ir Algirdas Patackas negalėjo patvirtini ankstesnių laikino savanoriškos krašto apsaugos vado Arvydo Pociaus teiginių, jog J. Abromavičius, jau pasibaigus maištui, 1993 m. rudenį savanorius ragino grįžti atgal į mišką.

Už tai dabartinis Lauko pajėgų vadas Arvydas Pocius J. Abromavičių atleido iš savanorių. Šiuos nužudyto karininko raginimus iškart po maišto jau Kauno rinktinės štabe esą turėjo girdėti ir ten buvę liudininkai. „Kiek aš atsimenu, ten buvo Nikolajus Medvedevas, Algirdas Patackas“, – sakė Lietuvos kariuomenės Lauko pajėgų vadas brigados generolas Arvydas Pocius.

Tuo metu buvę parlamentarai šiuos A. Pociaus žodžius neigė.

„Apie tai nė žodžio nebuvo. Savanoriai jau buvo nepatenkinti tuo, kad J. Abromavičius jų nepalaikė“, – sakė N. Medvedevas.

„Man tame susirinkime neteko dalyvaut, bet gal yra stenogramos, filmuota medžiaga“, – tvirtino A. Patackas.

N. Medvedevas 1993 m. vadovavo Seimo komisijai, bandžiusiai iš Pakaunės miškų grąžinti savanorius, o Algirdas Patackas buvo šios komisijos narys.

A. Pociaus teiginius, kad J. Abromavičius kurstė maištininkus sugrįžti atgal į mišką Jūratė Abromavičienė vadina šmeižtu.

„Tai šmeižtas. Generolo liudijimas ir paskatino mane „Panoramai“ pateikti filmuotą medžiagą. Iš jos aiškiai matosi, kad žmogus, taip vertinantis situaciją, negali kurstyti savanorių vėl grįžti į mišką. Juras, tiek įvykių metu, tiek po jų savo pozicijos nekeitė“, – sakė savanorio našlė.

„Aš esu nusivylęs labai stipriai tuo karininkų korpusu, kurį mes turime. Žinoma, aš ne su visais bendravau. Dalis jų pakankamai sąmoningai priėmė šį įvykį ir nekaitino aistrų. Kita dalis pasirodė labai prastame lygyje kaip Lietuvos karininkai.

Todėl manyčiau, kad iš šitos pamokos vis dėlto reikia daryti išvadas ir labai rimtas tiek personalo atžvilgiu, tiek visos tarnybos atžvilgiu. Lietuva negali leisti sau tokių stresų, tai yra per brangu – rengti ir ginkluoti kariuomenę, kuri po to drumstų Lietuvos žmonių ramybę ir reikalautų nežinia ko“, – taip filmuotoje medžiagoje kalbėjo J. Abromavičius.

Komisijai liudijo ir jos narys Henrikas Žukauskas, 1993 m. kūręs reportažus apie savanorius Pakaunės miškuose.

Parlamentaras siūlė komisijai plačiau pasidomėti jo nufilmuota medžiaga, kurią jis perdavė 1997 m. Seimo komisijai, tyrusiai Pakaunės maišto įvykius.