Latvijos sostinėje veikiantis krematoriumas jau penkerius metus sėkmingai bendradarbiauja su Lietuvos laidojimo paslaugų firmomis. Šis legalus verslas naudingas visiems - latvių kremuotojams, lietuvių tarpininkams ir mirusiųjų artimiesiems. "Lietuviai - nuolatiniai mūsų klientai. Atvažiuoja iš Vilniaus, Klaipėdos, Palangos", - LŽ sakė Rygos krematoriumo direktorė Inesa Karklinė. Kiek tiksliai lietuvių kūnų sudega Rygoje, ji teigė negalinti pasakyti, nes tokių skaičiavimų neatlieka. "O kodėl jums tai rūpi? Atvažiuokite į svečius, patys viską pamatysite", - primygtinai kvietė Karklinė. Krematoriumas Rygoje įsikūręs miesto pakraštyje.

Kremuoja miestiečiai

Bendra Lietuvos ir Belgijos laidojimo paslaugų bendrovė "Michel ir partneriai" su Rygos krematoriumu bendradarbiauja nuo 1997 metų. "ėmonės patys nusprendžia kremuoti artimųjų palaikus. To pageidauja tik didžiųjų miestų gyventojai", sakė bendrovės direktorius Skirmantas Grigutis. Jo teigimu, per metus bendrovė į Rygos krematoriumą pristato apie 25 lietuvių kūnus. Kremavimas Rygoje kainuoja 750 litų, iš viso lietuviams šį paslauga atsieina apie 2000 litų.

Į šią sumą įskaičiuotas kūno nuvežimas į Latvijos sostinę bei pelenų parvežimas, dokumentų tvarkymas. Už karstą, kuris būtinas kremuojant kūną, reikia mokėti atskirai.

Prietarais netiki

Palaikai iš Vilniaus į Rygą vežami naktį: bendrovės darbuotojai stengiasi krematoriumą pasiekti ankstų rytą, o po pietų jau parveža pelenus artimiesiems. Palaikus kelionėje paprastai lydi vienas arba du žmonės. Kartais į krematoriumą vykti pageidauja ir mirusiojo artimieji. Važiuojama įprastais laidojimo paslaugų automobiliais.

"Kelionės vyksta sklandžiai. Vairuotojai tiesiog dirba savo darbą, jokių prietarų šiame versle nėra", - sakė Grigutis. Tiesa, šia tema taip pat rašęs latvių dienraštis "Čas" cituoja neįvardytą laidojimo paslaugų bendrovės vairuotoją, kuris pasakojo pašiurpinusį įvykį: "Važiuoju kartą vienas naktį su numirėliu. Jau prie pat įvažiavimo į Rygą prispyrė reikalas, todėl sustojau šalia krūmų. Atsisuku - mašina rieda, tyliai, be garso. Manau, gerai, kad kelnes nusimovęs... Vėliau paaiškėjo, kad tiesiog pamiršau rankinį stabdį užtraukti".

Palaikai neapmokestinami

Grigutis LŽ sakė, jog lietuviai artimųjų palaikus galėtų vežti kremuoti ir į Minską: Baltarusijos sostinėje ši procedūra net pigesnė, tačiau užtruktų ilgiau.

"Žmonės šį reikalą nori sutvarkyti kiek galima greičiau, o Baltarusijos ambasadoje lauktų labai daug formalumų", - sakė bendrovės direktorius. Jo teigimu, vežant palaikus per Lietuvos ir Latvijos sieną pakanka mirties liudijimo, įgaliojimo bendrovei rūpintis kūnu bei Latvijos ambasados leidimo įvežti kūną kremuoti. Visi dokumentai turi būti išversti į latvių kalbą. Lė teiravosi Muitinės departamente, kokius mokesčius reikia mokėti muitinėje, norint išvežti palaikus ir parsivežti pelenus.

"O, Dieve brangus!" - išgirdusi klausimą ištarė departamento pareigūnė. Vėliau ji sutiko paieškoti atitinkamų teisės aktų. Po kiek laiko jau kita departamento darbuotoja, nenorėjusi minėti pavardės, LŽ supažindino su Sveikatos apsaugos ministerijos parengtomis higienos normomis ir PVM įstatymu: mirusiųjų palaikai ir laidojimo reikmenys jokiais mokesčiais neapmokestinami.

Pelenus laidoja

Katalikų Bažnyčia nedraudžia kremacijos. "Michel ir partneriai" darbuotojai LŽ teigė, jog kremuoti artimųjų palaikus Lietuvoje apsisprendžia katalikai, evangelikai ir netikintys žmonės. Tokio noro niekada nėra pareiškę stačiatikiai. Net ir pasiryžę kremuoti lietuviai dažniausiai laidoja artimųjų pelenus. Pasak šios srities specialistų, labai reti atvejai, kai iš Rygos parvežtas urnas žmonės laiko namie, kartais išbarsto jūroje ar kitur, jei toks buvo mirusiojo noras.