„Tolesne projekto eiga nesidomėjau“, - N.Žagunis tikino, kad tapęs rajono meru jis buvo stebimas lyg pro padidinamąjį stiklą, todėl vengė bet kokio domėjimosi „Panevėžio melioracijos“ veikla. Lietuvos valstiečių partijai priklausantis politikas neslėpė turįs 21 proc. į skandalingą istoriją pakliuvusios bendrovės akcijų.

Meras tikino, kad projektą bendrovės valdyba patikėjo rengti antros eilės pusbroliui, dabartinio „Panevėžio melioracijos“ valdybos pirmininko Antano Žagunio sūnui Nerijui.

Buvęs Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas buvo įkūręs įmonę „Panevėžio verslo ir įmonių konsultacija“, kuri užsiėmė projektų paramai iš ES struktūrinių fondų gauti rengimu. „Giminystės ryšiai čia jokios įtakos neturėjo, mums buvo svarbu, kad projektas būtų gerai paruoštas“, - Panevėžio „valstietis“ neigė, kad jo giminaičiui projektą patikėta rengti neatsitiktinai.

Konsultacinei bendrovei vadovavęs Nerijus Žagunis, kuris neslėpė pažįstąs buvusį LVPA direktoriaus pavaduotoją Mindaugą Vilčinską ir buvusį šios agentūros Kontrolės ir koordinavimo skyriaus vadovą Tomą Ulinauską, antradienį teisme sakė, kad su „Panevėžio melioracija“ buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis. Pagal ją ši bendrovė turėjo sumokėti 7 tūkst. litų už dokumentų paruošimą bei 60 tūkst. litų vadinamąjį sėkmės mokestį.

Buvęs vienintelis konsultacinės bendrovės akcininkas N.Žagunis neslėpė, kad jis projektų neruošęs, o samdęsis kitas bendroves. „Panevėžio melioracija“ projektą paruošė „Bankinės konsultacijos“. „Visi nori palankaus rezultato, todėl buvo taikomas sėkmės mokestis“, - sakė jaunasis verslininkas. Jo pavardė taip pat minima kitoje byloje, kurioje LVPA darbuotojams yra pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo.

DELFI žiniomis, vien M.Vilčinskas įtariamas galėjęs gauti apie pusę milijono litų kyšių. Beje, už sėkmingą „Panevėžio melioracijos“ projektą jam neva buvo pažadėta sumokėti 0,5 proc. įgyvendinto projekto vertės.

N.Žagunis sėkmės mokesčio iš tėvo bendrovės negavo. „Sėkmės mokestis prapuolė, nes sėkmė per vėlai atėjo“, - teisme sakė „Panevėžio melioracijos“ valdybos pirmininkas. Jis teigė ne kartą sūnaus klausęs, kada bendrovę pasieks ES parama, nes pateikus projektą į LVPA įmonė maždaug pusantrų metų apie jį negavo jokių žinių.

„Mes domėjomės, tačiau jokio konkretumo iš sūnaus nebuvo, - mįslingai apie santykius su sūnumi teisme kalbėjo A.Žagunis. - Jis sakė, kad bus parama, laukite. Pusantrų metų pralaukėme ir išsikvietę jį pareiškėme, kad daugiau pinigų nemokėsime, nes mus apgavo, pusantrų metų pralaikė nežinioje“.

DELFI primena, kad Generalinė prokuratūra 25 metų D.Balčyčiui, 30 metų Tomui Ulinauskui, 31 metų Mindaugui Vilčinskui ir 28 metų Pauliui Kairiui pareiškė įtarimus dėl oficialių dokumentų suklastojimo bei piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Visi kaltinamieji, išskyrus finansų ministro sūnų, pripažįsta savo kaltę.

D.Balčytis „Panevėžio melioracijos“ projektą, kuriuo buvo prašoma daugiau kaip milijoną litų ES paramos, įvertino tik 62 balais, o jo kolegė – 58. Teigiama, kad tai buvo per mažas vidurkis, todėl buvo nuspręsta padidinti vertinimo balų skaičių iki 65. Vertinimo ataskaitą LVPA sekmadienį, praėjusių metų sausio 21-ąją, sukeitė T.Ulinauskas ir M.Vilčinskas. D.Balčytis tuo metu atostogavo, todėl savo bendrų laukė šalia agentūros. Ataskaitą skubėta sukeisti, nes artimiausiomis dienomis vertinimo dokumentai turėjo būti perduoti į Ūkio ministeriją.

D.Balčyčio ir buvusių jo kolegų bylą Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas toliau ketina nagrinėti vasario pradžioje.