Pirmajame svarstyme lapkričio pabaigoje Seimas pritarė Biudžeto ir finansų komiteto siūlymui biudžeto išlaidas didinti 110,5 mln. litų., tačiau Vyriausybė pataisiusi kitų metų biudžeto projektą nusprendė, kad asignavimus kitais metais galima didinti dar 58,5 mln. litų.

Didžiausią asignavimų dalį – 64 mln. litų – siūloma skirti švietimui. Iš jų daugiausiai lėšų skiriama mokyklų remontui, rekonstrukcijai bei statybai užbaigti.

40 mln. litų siūloma didinti asignavimus poilsio, kultūros ir religijos sričiai, sveikatos apsaugai – 26 mln. litų. Socialinei apsaugai siūloma išlaidas padidinti 8 mln. litų, gynybai papildomai siūloma skirti 4 mln. litų.

„Vyriausybė pritarė visiems Biudžeto ir finansų komiteto siūlymams, taip pat septyniems iš jų siūlo didesnius asignavimus nei buvo numatyta komiteto“, – posėdyje sakė Z. Balčytis.

Iš viso Seime sulaukta siūlymų didinti biudžeto išlaidas už maždaug pusketvirto milijardo litų.

Socialliberalų lyderis Artūras Paulauskas posėdyje sakė, kad sudarant kitų metų biudžetą nebuvo atsižvelgta į esminius Seimo narių siūlymus keisti mokestinę sistemą, peržiūrėti socialinę politiką.

„Paskelbta socialinė biudžeto orientacija yra tik mistika, realūs skaičiai to nerodo. Valdymo išlaidos sudaro trečdalį išlaidų ir, aišku, tokiai kaip mūsų šaliai, tai yra nepaprastai daug“, – sakė A. Paulauskas.

Jo teigimu, kitų metų biudžete planuojama, kad išlaidos socialinei apsaugai padidės 1 proc. ir sudarys dešimtadalį biudžeto išlaidų, taigi jos bus tik 0,3 proc. didesnės nei 2004 metais.

Parlamentaro teigimu, socialiai orientuotuose kitų Europos šalių biudžetuose šioms išlaidoms tenka 30-50 proc. biudžeto.

Socialdemokratų frakcijos narys Bronius Bradauskas oponavo A. Paulauskui tvirtindamas, kad šis biudžetas yra socialiai orientuotas.

Jo teigimu, visas biudžetas kitais metais didėja daugiau nei 12 proc., o asignavimai socialinei apsaugai didėja 35 proc.

„Jei mes įsivaizduojame, kad norime baltą dalyką matyti juodai ir jei kas nors tai įsisąmonina ir žiūri, be abejo, jis tai gali pamatyti“, – sakė B. Bradauskas.

Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderis Petras Auštrevičius kaip ir anksčiau prieštaravo siūlomai biudžeto sandarai, tvirtindamas, kad nors jis ir didelis, tačiau be turinio.

„Biudžetas nenumato struktūrinių, ekonominių fiskalinių reformų, be kurių negalima optimaliai ir optimistiškai žvelgti į ateitį. Mes turime sau aiškiai pasakyti, kad 2007 metų biudžeto laivas plauks be mokesčių reformos. Mes nenorime mokesčių sumažinimo vadinti mokesčių reforma – ji nieko nekeičia“, – tvirtino P. Auštrevičius.

Žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė apgailestavo, kad žemės ūkiui skirti asignavimai lyginant su praėjusiais metais nedidėja, bet mažėja 1 mln. litų.

Kitais metais į valstybės biudžetą kartu su Europos Sąjungos lėšomis ketinama surinkti 19,2 mlrd. litų – 12,4 proc. daugiau nei buvo planuota 2006 metais. Šiais metais biudžetas bus deficitinis, išleisti planuojama 20,6 mlrd. litų.

Įstatymo projekte prognozuojama, kad nacionalinio biudžeto pajamos su Europos Sąjungos lėšomis 2007 m. sudarys 22,2 mlrd. litų, o išlaidos – 23,6 mlrd. litų.