Lietuva ketina I-ąjį IAE bloką uždaryti iki 2005-ųjų. Pasak S.Kuto, kol kas neaiškūs principiniai uždarymo klausimai, pavyzdžiui, ar blokas bus išmontuojamas greitai, ar po tam tikro laiko. "O tai labai yra svarbu", - pabrėžė S.Kutas.
S.Kuto teigimu, galutinis planas turėjo būti pabaigtas iki gegužės mėnesio. Planui užbaigti, S.Kuto teigimu, trūksta įvairių skaičiavimų - ekonominių, radiacinių. Pavyzdžiui, jei blokas bus demontuojamas iš karto, bus didesnis apšvitinimo pavojus, todėl reikės daugiau žmonių demontavimo darbams atlikti, kad dirbantieji negautų per didelės apšvitinimo dozės.
Už plano įvykdymą atsakinga yra Ūkio ministerija, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos. Oficialiai nustatytos plano pateikimo datos nėra, tačiau, S.Kuto teigimu, tikimasi, kad rugpjūčio mėnesį planas turėtų būti pateiktas patvirtinti Vyriausybei. Šiuo metu jis svarstomas Aplinkos ministerijoje, VATESI, kitos organizacijose.
Plano užbaigimui trūksta organizuotumo, nes, pasak S.Kuto, dėl pinigų skųstis nereikėtų. Pasak VATESI viršininko, tebėra neatsakyti svarbūs socialiniais klausimai.
"Žmonės, kurie valdo atominę elektrinę, turi būti tikri, kad jie turės ateitį, nes, priešingu atveju, susijaudinęs ir nerūpestingas žmogus prie reaktoriaus gali padaryti daug bėdos", - įspėjo S.Kutas.
S.Kuto teigimu, prezidentas Valdas Adamkus susitikime domėjosi IAE saugumo klausimais, Lietuvos galimybėmis likti branduoline valstybe uždarius abu IAE blokus. S.Kuto teigimu, rengiant nutraukti IAE eksploataciją, reikia laikytis visų galiojančių įstatymų, nes tik taip galima būti tikriems, kad "nieko blogo neįvyks".
"Kai elektrinė sustabdyta, ji lieka taip pat pavojinga kaip ir veikianti, nes ten yra branduolinis kuras, ten karšta, vanduo cirkuliuoja, ir jei mes jos atitinkamai neprižiūrėsim sustabdytos, tai gali būti pasekmės labai liūdnos. Sustabdymas dar nereiškia saugos problemų išsprendimo ir atsipalaidavimo", - sakė S.Kutas.
Kalbėdamas apie Lietuvos galimybes išlikti branduoline valstybe S.Kutas sakė, kad Lietuva neturi savo organinio kuro išteklių, o tokiai šaliai labiausiai prieinama, pigiausia ir patikimiausia kuro rūšis yra branduolinis kuras.
Be to, S.Kuto teigimu, Lietuva turi parengtą personalą, infrastruktūrą, elektros tinklus. "Tai argumentai, kurie sako, kad būtų priimtinas variantas - likti branduoline valstybe", - sakė S.Kutas.
Komentuodamas antradienį šalies spaudoje skelbiamą informaciją, teigiančią, kad Ignalinos AE saugomo plutonio pakaktų 750 branduolinėms bomboms pagaminti ir dėl to ES norinti kuo greičiau uždaryti elektrinę, S.Kutas sakė, kad "jei atominė elektrinė ir branduolinės medžiagos nekeltų pavojų, kurį jos tikrai kelia, tai nebūtų sukurtų įvairių sistemų, sukurtų apsisaugoti nuo liūdnų pasekmių".
Tačiau VATESI viršininkas teigė esąs "visiškai ramus", nes, anot jo, net teoriškai neįmanoma, kad IAE saugomas kuras būtų panaudotas vadinamosios nešvarios bombos gamybai. "IAE panaudoto branduolinio kuro sauso tipo saugykla yra pačių geriausių pasaulyje technologijų lygio - ir fizinės saugos prasme, ir technologine prasme", - sakė S.Kutas.
"Jei ir kas nors pavogtų 120 tonų sveriantį konteinerį ir jį pažastyje išsineštų, tai turėtų pasistatyti didžiulę gamyklą jį perdirbti ir išimti iš ten esantį plutonį", - teigė jis.
Ignalinos AE veikiantys du sovietų gamybos RBMK modelio reaktoriai pasaulyje laikomi iš esmės nesaugiais, nors į jų saugos pagerinimą per pastarąjį dešimtmetį investuota 200 mln. eurų (700 mln. litų). Ignalinos jėgainė pagamina daugiau nei 75 proc. Lietuvos elektros energijos.
Pirmąjį jėgainės bloką Lietuva įsipareigojo uždaryti 2005 metais, antrąjį bloką - 2009 metais. ES, savo ruožtu, pažadėjo suteikti ilgalaikę adekvačią finansinę paramą uždarymo darbams.
