"Tiesiog atėjo laikas imtis veiksmų. Šia tema diskutuota apie pusantrų metų", - LŽ vakar sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Julius Laiconas, paskirtas darbo grupės vadovu. Jo teigimu, kremavimo įstatymas reglamentuos patį kremavimo procesą. Dėl krematoriumų priklausomybės ir vietų, kuriose jie bus statomi, reikės apsispręsti atskirai.

Verslas

Daug ginčų dėl krematoriumo statybos prieš metus kilo Kaune: būta minčių krematoriumą įrengti VI forte, vėliau - miesto savivaldybei priklausančioje laidojimo paslaugų firmoje. Daugiausia nesutarimų kėlė klausimas, kam priklausys krematoriumų verslas: valstybei ar privatininkams? Idėjos priešininkai tuo metu tvirtino, esą visame pasaulyje krematoriumai yra mafijos rankose, juose nusikaltėliai atsikratą aukų kūnų.

"Didžiausias rūpestis bus taip suformuluoti įstatymo nuostatas, kad tokių dalykų nevyktų. Žinoma, kremavus kūną jau nebus galimybės jo ekshumuoti ir atpažinti", - sakė Laiconas. Jis pripažino, kad įstatymo rengėjų laukia visiškai nauja darbo sritis, žadėjo, jog bus remiamasi kaimyninių šalių patirtimi.

Artimiausias pavyzdys - Rygos krematoriumas. Teigiama, kad į Latvijos sostinę kremuoti artimųjų palaikų veža nemažai lietuvių.

Vieta

Diskusijos dėl krematoriumo statybos buvo kilusios ir Vilniuje, daugiausia ginčytasi dėl vietos parinkimo. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Teritorijų planavimo ir urbanistikos skyriaus specialistas Vaidas Šeibokas vakar LŽ teigė, kad dėl vietos jau apsispręsta: krematoriumą nutarta statyti Žirnių gatvėje, pakeliui į oro uostą.

"Statybos prasidės, kai bus patvirtintas detalusis planas, suformuluotas aukciono ar konkurso sąlygų paketas ir atsiras investuotojas", - sakė Šeibokas. Jis patvirtino, kad krematoriumų verslą Vilniuje planuojama atiduoti į privačias rankas.

Bažnyčia

Katalikų tikėjimas nedraudžia kremavimo. Roma jį buvo uždraudusi XIX amžiaus viduryje, kai kremavimas buvo smarkiai populiarinamas. Draudimas buvo panaikintas 1969 metais.

"Pagal šiandienos Bažnyčios nuostatus ir teisę, jeigu žmogus rinktųsi kremavimą vietoj tradicinio laidojimo tik todėl, kad oficialiai paprieštarautų Bažnyčios mokymui, jis neturėtų būti laidojamas su bažnytinėmis apeigomis. Visais kitais atvejais kunigas tokiose laidotuvėse dalyvautų", - LŽ sakė Lietuvos vyskupų konferencijos generalinio sekretoriaus padėjėjas kunigas Adolfas Grušas.

Pagal Europoje galiojančius reikalavimus, kremavimas turi būti atliekamas su karstu, pagamintu iš ekologiškai švarių medžiagų, be plastikinių dalių. Naudojant pažangiausias technologijas kremavimas trunka apie pusę valandos. Iš kremavimo krosnių pelenai supilami į urną ir po atsisveikinimo keliauja į kapines.