Įtampa pradėjo augti po to, kai praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) atmetė siūlymą kitų metų valstybės biudžete atskira eilute numatyti 4 mln. litų civiliniams provincijos rekonstrukcijos projektams. Nors anksčiau tokiam siūlymui pritarė parlamento Užsienio reikalų, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Europos reikalų komitetai, BFK nusprendė grąžinti projektą Vyriausybei. BFK pirmininkas pilietininkas Jonas Lionginas paaiškino, kad ne Seimas turėtų spręsti šį klausimą. Ir pasiskundė, esą Vyriausybė nė nenurodė, kokioms reikmėms tie 4 mln. litų bus panaudoti.

„Susidaro įspūdis, kad šios misijos krikštatėvio, buvusio krašto apsaugos ministro Gedimino Kirkilo, vadovaujama Vyriausybė paprasčiausiai bando permesti atsakomybę Seimui už ne itin populiarų Goro provincijos atkūrimo finansavimą“, – tėškė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Algis Kašėta.

Jis teigė pasigendąs premjero apsisprendimo dėl paramos Goro provincijai. Liberalas pareikalavo G. Kirkilo pasiaiškinimo: ar jis pats bei ministrų kabinetas vis dar laiko Goro provincijos atkūrimo misiją tikslinga ir jai toliau rengiasi skirti mokesčių mokėtojų milijonus? Tačiau pats premjeras tik nerangiai palingavo. „Ieškome būdų, kaip spręsti Afganistano programos problemą“, – pareiškė G. Kirkilas.

Kur kas didesnį smūgį lietuvių misijos Afganistane krikštatėviui prieš kelias dienas sudavė į Lietuvą grįžę kariai. „Lėšų reikėtų ne tik mums patiems, bet ir provincijai plėtoti. Mūsų padaliniai ten stovi, o rezultato jokio. Atsiprašau, matomas rezultatas yra labai menkas“, – Šiaulių oro uoste žiniasklaidai pasiskundė pulkininkas leitenantas Vilmas Šatas, vadovavęs trečiajai Goro provincijos atkūrimo grupei.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas daktaras Egdūnas Račius, pats lankęsis Afganistane, tvirtino, kad valdžios tūpčiojimas dėl vos 4 mln. litų paramos afganams – gėdingas.

Politinės valios stoka

Tampa vis akivaizdžiau, kad net ir praėjus pusantrų metų nuo to laiko, kai Lietuva ėmėsi vadovauti Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupei NATO ISAF pajėgų operacijoje, mūsų šalies valdžia vis dar nedemonstruoja aiškios politinės valios šiuo klausimu. Iki galo neaišku, ar yra pakankamai ryžto įgyvendinti išsikeltas užduotis karo nualintoje šalyje – ne tik užtikrinti afganų saugumą, bet ir prisidėti prie provincijos atkūrimo darbų.

„Esu įsitikinęs, kad visų galimybių užtikrinti Afganistano civilinių projektų finansavimą dar neišnaudojome. Bandysime įtikinti Seimą, kad šie svarbūs Lietuvos valstybės užsienio politikos interesai būtų patenkinti“, – agentūrai BNS sakė užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas. Krašto apsaugos ministerija (KAM) šarvuojasi kantrybe, mat ilgalaikių civilinių projektų Goro provincijoje finansavimas paskirtas Užsienio reikalų ministerijai (URM). Krašto apsaugos ministras, premjero G. Kirkilo bendražygis Juozas Olekas savaitraščiui „Panorama“ bandė įteigti, kad jokių nesutarimų dėl 4 mln. litų paramos afganams nekyla.

„Abejonių nematau. URM iniciatyva sveikintina, tik gal ji buvo išreikšta truputį per vėlai“, – samprotavo ministras. J. Olekas neigė, kad Vyriausybė bando kratytis atsakomybės permesdama ją Seimui. Jis pripažino, kad dėl siūlymo paremti civilinius projektus Afganistane galbūt nebuvo pakankamai diskutuota. „Žinau, kad lėšų atsiras. Manau, Vyriausybė palaikys šį siūlymą ir Seimui teikiant galutinį variantą tie 4 mln. litų atsispindės“, – užtikrino J. Olekas.

Nors kai kurie aukšti Lietuvos pareigūnai neoficialiai kalbėjo, kad lėšos afganams paremti turėtų būti numatytos atskira eilute nacionaliniame biudžete – taip parodant mūsų šalies politinę valią – J. Olekas nemano, kad tai būtina. „Mums, kariškiams, svarbiausia, kad afganai pajustų gerėjant gyvenimą savo provincijoje ir būtų mūsų partneriai“, – teigė ministras.

Laikas persvarstyti?

Jei Lietuvos svarstomą skirti paramą afganams – 4 mln. litų – lygintume su žuvimi, ji būtų tokia menka, kad net nepatektų į žvejų tinklą. Tuo įsitikinęs E. Račius. „Dabartinį valdžios blaškymąsi galima vertinti kaip didžiulę tarptautinę gėdą. Lietuva, prisiėmusi didžiulę valstybės donorės naštą, nesugeba sukaupti vos didesnės kaip milijonas eurų sumos pusės Lietuvos dydžio Goro provincijai, kurioje gyvena 700 tūkst. žmonių. Tie pinigai juk iš esmės yra niekiniai“, – pareiškė Rytų specialistas.

E. Račiui nesuprantama premjero G. Kirkilo ir Vyriausybės pozicija. Jo manymu, parlamentas turėtų pagaliau pradėti atvirai svarstyti Lietuvos misijos ir užduočių Afganistane klausimą. „Kalbėti reikia ne apie 4 mln. litų, bet apie tai, ką mūsų valstybė Afganistane nori nuveikti. Panašu, pačios liūdniausios mano prognozės – kad Lietuva nori tik įsiteikti savo partneriams vaidindama, esą rimtai rūpinasi Afganistano atkūrimu – tampa tiesa. Matome vis daugiau ženklų, kad mes iš tikrųjų norėjome ką nors apmulkinti“, – teigė E. Račius.

Kitais metais Lietuvos išlaidos Goro provincijai, perėmus jos išlaikymą iš JAV gynybos rangovės kompanijos „Kellogg Brown and Root“ (KBR), išaugs mažiausia du kartus: nuo 40 iki 80 mln. litų per metus. Todėl E. Račius pabrėžė, kad strategiškai apsispręsti reikia būtent šiuo metu. „Kokia prasmė laikyti karius toli nuo Lietuvos, tam skirti dešimtis milijonų litų, jei už stovyklos ribų niekas nevyksta?“ – svarstė ekspertas.

Skelbiama, kad anksčiau provincijos atkūrimo civiliniams projektams Lietuva yra skyrusi 140 tūkst. litų. Šią vasarą Seimui patikslinus šių metų valstybės biudžetą Afganistano paramos projektams numatytas dar milijonas litų. Teigiama, kad šios lėšos naudojamos vietos savivaldos tarnautojams mokyti, provincijos sveikatos apsaugos darbuotojų kvalifikacijai kelti, kitiems projektams.

Milžiniška JAV parama

Krašto apsaugos ministras J. Olekas siūlo nedramatizuoti padėties. Pasak jo, gyvenimas Goro provincijoje iš tiesų gerėja. „Buvau ten du kartus. Mačiau, kaip gyvenimo sąlygos keičiasi. Suteikta pagalbos mokyklai, vietos ligoninei. Kaimuose įsižiebs pirmosios elektros lemputės. Manau, tai rimta paspirtis“, – teigė ministras.

Jis pripažino, kad greitai atstatyti didžiulę Goro provinciją nėra galimybių – esą turint 4 mln. litų visko nepadarysi. J. Olekas tvirtino, kad prireiks dešimtmečių, kol bus sutvarkyta šio skurdaus krašto infrastruktūra, socialinis sektorius. Krašto apsaugos ministras pridūrė, kad darbai atliekami ne vien Lietuvos pinigais. Žinia, amerikiečių kompanija KBR per laikotarpį, kai Lietuva vadovavo Goro provincijai, skyrė apie 90 mln. litų.

Oficialiai skelbiama, kad nuo veiklos Afganistane pradžios į Gorą Lietuva pritraukė paramos už bemaž 25 mln. litų. Šie projektai daugiausia finansuojami JAV tarptautinės plėtros agentūros USAID lėšomis.

„Kiek man teko bendrauti su tarptautinių organizacijų atstovais, Lietuva visada vertinama kaip valstybė, kuri susidoroja su prisiimtais įsipareigojimais Afganistane“, – tikino J. Olekas. Jo teigimu, kitais metais KAM gynybos biudžetas išaugs 130 mln. litų. Ši suma esą numatyta Seimui pateiktame kitų metų nacionalinio biudžeto projekte. Tarptautinėms operacijoms planuojama skirti šiek tiek mažiau nei dešimtadalį iš 1,1 mlrd. gynybos biudžeto – apie 100 mln. litų. „Dauguma Seimo komitetų tam pritarė. Turėdami tiek lėšų galėsime įgyvendinti daugelį savo užsibrėžtų tikslų. Manau, Seimas patvirtins tokį biudžetą. Tikiu, parlamentarai pasielgs išmintingai“, – vylėsi J. Olekas.

Šaltinis
Savaitraštis „Panorama“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją