Diskusijoje dalyvavę politikai teigė nesuprantantys, kodėl kodekse reikia apibrėžti savaime suprantamus ir dar 10 Dievo įsakymų bei visuotinai priimtose elgesio normose apibrėžtus dalykus. Pavyzdžiui, projekte nurodyta, kad tarnautojas negali smurtauti, būti neblaivus. „Ir normaliam žmogui tai turėtų būti aišku“, - stebėjosi konservatorius Edmundas Pupinis.

Be to, kai kurie Seimo nariai pasigedo įpareigojimo nusižengusiam tarnautojui viešai atsiprašyti už savo veiksmus.

„Projekte parašyta „nedemonstruoti savo simpatijų“. O jei aš, kalbėdamas su žmogumi, nusijuoksiu, tai kaip čia bus – simpatija ar ne? – klausė „darbietis“ Pranas Vilkas. – Kai sovietmečiu važiuodavome į Maskvą, ten būdavo parašyta: „Būk mandagus, nekalbėk garsiai“. Tada mums buvo juokinga. Pasirodo, kad dabar mes taip pat rašome.“

Tarnautojams – aštuoni elgesio principai

Seimo Antikorupcijos komisijos parengtas Tarnautojų elgesio kodekso projektas būtų taikomas valstybės tarnautojams, viešojo administravimo įgaliojimus turintiems biudžetinių įstaigų darbuotojams, valstybės ir savivaldybių įmonių bei viešųjų įstaigų darbuotojams, turintiems viešojo administravimo įgaliojimus ar administruojantiems viešųjų paslaugų teikimą.

Tikimasi, kad kodeksas padėtų įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, gerinti viešojo administravimo kokybę, didinti visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis ir įstaigomis, stiprinti jų darbuotojų autoritetą, šių atsakomybę už savo veiksmus, sudaryti nepalankias sąlygas korupcijai.

Pagal projektą, tarnautojai turi vadovautis pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo, nešališkumo, atsakomybės, viešumo, pavyzdingumo principais. Čia pat apibrėžta, kaip šių principų reikėtų laikytis ir kokiais atvejais jie būtų pažeisti.

Tarnautojus taip pat norima įpareigoti su interesantai bendrauti pagarbiai, dėmesingai reaguoti į prašymus, nediskriminuoti atskirų asmenų ar visuomenės grupių dėl lyties, seksualinės orientacijos, amžiaus, rasės, religijos, įsitikinimų, pažiūrų, tautybės, kalbos, šeiminės padėties.

Pavyzdžiui, skirsnyje apie padorumo principą numatyta, kad tarnautojas turi būti nepaperkamas, laikytis duotos priesaikos ar pasižadėjimo, nesinaudoti kito asmens klaidomis ar nežinojimu. Vadovaudamasis nešališkumo principu tarnautojas sprendimus turėtų priimti vadovaudamasis vienodais vertinimo kriterijais, neturėti išankstinės nuostatos, nedemonstruoti simpatijų, antipatijų ar išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms.

Pagal pavyzdingumo principą, tarnautojas privalėtų savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai, nuolat tobulintis ir kelti savo kvalifikaciją, pripažinti savo klaidas ir jas taisyti, tarnybos laiką naudoti efektyviai, tarnybinėje veikloje ir viešame gyvenime savo išvaizda, kalba ir elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos ir visos šalies įvaizdį, su kitų tautų, valstybių atstovais elgtis nepažeidžiant kitų tautų ir valstybių orumo. Jis taip pat turėtų nereikšti paniekos kolegoms, pavaldiniams, vadovams, neįžeidinėti, neplūsti, nevartoti smurto, nepriekabiauti, viešai nesirodyti neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, savo elgesiu nežeminti tarnautojo orumo.

Bausmė – nuo pastabos iki atleidimo

Prašymuose ar skunduose keliamus klausimus tarnautojas turėtų spręsti greitai ir dalykiškai, nevilkindamas proceso. Tarnautojų tarpusavio santykiai turėtų būti grindžiami pasitikėjimu, sąžiningumu, taktiškumu ir mandagumu, jie privalėtų laikytis profesinio solidarumo principo, saugoti savo bei kolegų garbę ir prestižą.

Tarnautojas negalėtų tiesiogiai ar per tarpininkus priimti dovanų arba jas dovanoti ar teikti, jeigu tai gali pažeisti šio kodekso reikalavimus. Be to, jam būtų privaloma teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti savo privačius interesus.

Kaip tarnautojai laikytųsi kodekso reikalavimų, kontroliuotų institucijų ar įstaigų vadovai arba jose veikiantys įgalioti struktūriniai padaliniai ar asmenys, Valstybės tarnybos departamentas, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija ir kitos institucijos pagal kompetenciją.

Projekte numatytos drausminės nuobaudos už jame išdėstytų nuostatų pažeidimus - nuo pastabos raštu iki atleidimo iš pareigų. Praėjus metams po nuobaudos paskyrimo, tarnautojas būtų laikomas nebaustu tarnybine (drausmine) nuobauda. Dėl kodekso reikalavimų pažeidimo atleistas iš pareigų asmuo galėtų įsidarbinti valstybės tarnyboje ar eiti kitas tarnautojo pareigas tik praėjus ne mažiau kaip 3 metams.

Valstybės tarnautojai kol kas neturi elgesį reglamentuojančio kodekso – jį teisiškai reguliuoja atskiri kelių įstatymų straipsniai ir Vyriausybės patvirtintos valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklės.

Beje, Panevėžio miesto taryba jau patvirtino asmenų, dirbančių savivaldybėje, elgesio taisykles. Jų privalės laikytis ir savivaldybės įstaigų, įmonių, bendrovių vadovai.

Tarnautojų elgesio kodeksą bandoma priimti jau senokai. Dar 2003 metais Vyriausybei buvo pateiktas Valstybės tarnautojo elgesio kodeksas, tačiau jo patvirtinimas įstrigo. Vėliau Seimo Antikorupcijos komisija parengė naują šio teisės akto projektą. Buvo tikimasi, kad jis įsigalios jau šių metų liepą, tačiau dabar siūloma kodeksą taikyti tik nuo sausio 1 dienos.

Dabartinis Antikorupcijos komisijos pirmininkas Rimantas Dagys teigė „neturintis iliuzijų, kad kodeksas bus priimtas iki gruodžio 1-osios“.