Komitetas siūlo papildomai skirti daugiau nei 52, 547 mln. litų švietimui, daugiau nei 33 mln. litų kultūrai, per 14 mln. litų sveikatos apsaugai bei puspenkto milijono litų socialinei apsaugai. Daugiau nei 6 mln. litų siūloma skirti kitoms valstybės funkcijoms – ekonomikai, aplinkos apsaugai.

Tuo tarpu 50 mln. litų siūloma mažinti valstybės skolos valdymui numatytus asignavimus ir 47 mln. litų mažinti išlaidas Finansų ministerijos vykdomai programai „Specialioji lėšų Europos Sąjungos programoms įgyvendinti programa“. Taip pat siūloma daugiau nei 14,5 mln. litų padidinti biudžeto pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio.

Visi Seimo komitetai iš esmės biudžeto projektui pritarė, tačiau prašė dar kartą atsižvelgti į jų siūlomas papildomas biudžeto išlaidas, kurių nepalaikė Biudžeto ir finansų komitetas.

Bendrai didinti kitų metų šalies biudžetą siūlyta daugiau nei pusketvirto milijardo litų, tai yra kiek daugiau nei šeštadalis kitąmet planuojamo surinkti šalies biudžeto.

Seimo komitetai ir komisijos biudžeto išlaidas siūlė didinti 697 mln. litų, taip pat sulaukta 429 Seimo narių pasiūlymų daugiau nei už 2, 5 mlrd. litų, o savivaldybės prašė dar 345 mln. litų.

Kritikai negailėjo epitetų

Aršiausi biudžeto projekto kritikai buvo Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“, Liberalų sąjūdžio frakcijos, kurios biudžeto projektą siūlo taisyti iš esmės.

Kritikai kitų metų biudžetui negailėjo epitetų, jis vadintas „trupininiu“, „džiugia naujiena biurokratijai“, „praleistų ir neišnaudotų progų biudžetu“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu kalbėjęs Petras Auštrevičius sakė, kad šis biudžetas bus „džiugi naujiena“ Lietuvos biurokratijai, nes daugiau lėšų skiriama kone kiekvienai žinybai ir dar planuojama įsteigti naujų.

Jo teigimu, biudžetas turi būti skiriamas socialinėms ir kitoms reikšmėms, išskyrus atvejus, kai šalis su kuo nors kariauja.

„Jei nesiruošiame kariauti, tai baikime kalbėti apie kitus dalykus. Vanduo yra tam, kad atsigertume, biudžetas yra tam, kad mes tenkintume būtinas reikmes“, – sakė P. Auštrevičius.

Liberalų sąjūdžio frakcijos nuomone, mokesčių politika, kuria formuojamas biudžetas ir toliau didins socialinę diferenciaciją, o darbo jėga išliks labiau apmokestinta nei kapitalas.

Prognozuojama, kad dėl nemažėjančio valstybės vartojimo ir toliau didės infliacija, kuri „euro įvedimo datą nukels į kitą dešimtmetį“.

P. Auštrevičius sako, kad be ekonominės logikos biudžeto didinimas planuojamas mažėjančios ekonomikos augimo aplinkybėmis.

Liberalai siūlo gyventojų pajamų mokestį mažinti ne iki 24 proc., bet iki 19 proc.

Darbo partijos frakcijos vardu kalbėjęs jos seniūnas Kęstutis Daukšys sakė, kad biudžetas yra neteisingas, nes valstybė turi įsipareigojimų pensininkams, valstybės tarnautojus, kuriems neišmokėta dalis atlyginimų, o tai neatsispindi kitų metų biudžeto projekte.

„Biudžetas yra trupintas, kas daugiau paprašė, kur tuo metu Seimo nariai turėjo kažkokios įtakos, va, ir konservatoriai nustojo blaškytis ir pritarė biudžetui, reiškia, jiems irgi trupinių pridėta“, – sakė „darbietis“.

Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas pastebėjo, kad posėdžių salėje svarstant biudžetą buvo maždaug trečdalis Seimo narių, nes „ beveik visi supranta, kad pakeisti kitų metų biudžetą bus labai sunku“.

„Beveik visose Europos Sąjungos šalyse priimant biudžetą yra pateikiami trys keturi biudžeto variantai, kuriuos teikia opozicija, o pas mus gi, deja, opozicija yra gana silpna ir mažumos Vyriausybė, kaip bebūtų keista, turės daugumą priimant biudžetą, dėl to tikėtis, kad įvyks esminiai pasikeitimai biudžeto sandaroje, labai sunku“, – sakė jis.

„Kitų metų biudžetas sudarytas pagal principą, kad valdymui ir administravimui skiriama, kiek jie nori, o visiems kitiems, kiek lieka“, – pridūrė jis.

K. Glaveckas sako, kad kitų metų biudžete prarandama esminė proga jį subalansuoti. Parlamentaras siūlo kitų metų biudžete 5 proc. mažinti valstybės valdymo ir administravimo išlaidas, tai leistų sutaupyti apie 800 mln. litų.

„Kitų metų biudžetas yra praleistų ir neišnaudotų progų biudžetas“, – sakė jis.

Kitais metais į valstybės biudžetą ketinama surinkti 19,14 mlrd. litų, su Europos Sąjungos lėšomis turėtų susidaryti daugiau nei 22 milijardai litų – 14,4 proc. daugiau nei buvo planuota 2006 metais.

Šiais metais biudžetas bus deficitinis, išleisti planuojama 20,581 mlrd. litų.

Antrąkart biudžetą Seime ketinama svarstyti gruodžio 5 dieną.