Vakar dėl tokio teismo sprendimo Seime kilo sumaištis.

Iki šiol į 138 litų nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas negalėjo pretenduoti Lietuvos teritorijoje 1941-1944 metais sovietinių desantininkų, partizanų būriams arba junginiams priklausę asmenys, kurie dalyvavo vykdydami karo nusikaltimus, nusikaltimus žmonijai ir Lietuvos gyventojų genocidą.

Apribojimai taip pat buvo taikomi buvusiems nacistinės Vokietijos okupacinio režimo represinių struktūrų, Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos, Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) bei jos padalinių vadovaujantiems darbuotojams.

Neliko kliūčių gauti pensiją

Vakar Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai pripažino, jog po šio sprendimo nebeliko kliūčių šiems asmenims, jei jie yra pripažinti nukentėjusiais, kreiptis į ministeriją ir prašyti papildomos pensijos. Manoma, kad šiuo metu Lietuvoje gyvena daugiau kaip du tūkstančiai asmenų, kurie pretenduotų į tokias pensijas.

Konservatoriai rado išeitį

Konstitucinio Teismo sprendimas vakar šokiravo Seimo opozicijai priklausančius konservatorius. Jie greitai sugalvojo neįprastą sprendimo būdą.

Konservatoriai surinko opozicijos atstovų parašus ir kreipėsi į parlamento vadovą Artūrą Paulauską, prašydami, kad jis pasirašytų prieš dvejus metus Seimo priimtą įstatymą.

Konservatorius Jurgis Razma vakar „Lietuvos rytui" teigė, kad padarytą klaidą, kai įstatymą pasirašė Arvydas Vidžiūnas, dabartinis Seimo pirmininkas A.Paulauskas galėtų nesunkiai ištaisyti: „Konstituciniam Teismui nustačius, kad pažeista įstatymo pasirašymo ir paskelbimo tvarka, Seimo vadovo pareiga yra ištaisyti šias klaidas".

V.Landsbergis vakar „Lietuvos rytui" tvirtino, kad šalies Konstitucija nenumato termino, per kurį Seimo pirmininkas privalo pasirašyti įstatymą, todėl, jo nuomone, prieštaravimus galima panaikinti ir dabar.

Siūlymą pavadino beprasmiu

Tačiau Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Česlovas Juršėnas konservatorių siūlymą pavadino beprasmiu. Vicepirmininkas vakar tvirtino, kad įstatymo pasirašymo terminas jau seniai praleistas: „Pagal Seimo statutą, tam skirta dešimt dienų".

Tačiau socialdemokratas mano, kad kilusį nesusipratimą bus galima išspręsti Seime priėmus patikslintas įstatymo pataisas. Č.Juršėnas teigė, jog tai galėtų būti padaryta per neeilinę Seimo sesiją vasarą arba rudenį.