Kuopos kapitonas Jaroslavas Dubako sako, kad tai normali praktika. Tuo tarpu kai kurie kariai, politikai ir Krašto apsaugos sistemos vadovai abejoja, ar vaidinti okupantus - Lietuvos karių pareiga.
Jaučiasi niekinantys savo šalį
Trakų Vokėje kelis mėnesius filmuojamas istorinis filmas “Karas ir taika”.
Juosta - bendras Italijos, Vokietijos, Rusijos, Lietuvos ir dar kelių Europos kino kompanijų projektas. Filmas išsiskiria grandiozinėmis masinėmis scenomis, ypač mūšių tarp Napoleono ir carinės Rusijos.
Prieš filmavimus Lietuvos kino studijos atstovai neslėpė, kad sunku surinkti kone tūkstantį masinių scenų aktorių. Daugelis jų turėjo vaidinti Napoleono ir carinės Rusijos kareivius.
Kelis kartus į filmavimo aikšteles vyko Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai. Prieš įjungiant kameras jie nusimesdavo Lietuvos kariuomenės uniformas ir apsirengdavo okupantų - carinės Rusijos kareivių aprangą. Kai kurie kareiviai suabejojo tokiu vadų įsakymu, tačiau jiems buvo leista suprasti, kad privalo vykdyti nurodymus.
Lietuvos kino studijos (LKS) Aktorių atrankos skyriaus vadovas Andrius Paulavičius sako, kad Garbės sargybos kuopos kariai visuomet išrikiuojami Napoleono ir carinės Rusijos būrių priešakinėse linijose. “Jie žino, kaip elgtis su ginklais, geba žygiuoti. Kariai - drausmingi ir tvarkingi. Jie greitai persirengdavo, gerai atlikdavo savo darbą”, - paklaustas ar Garbės sargybos kuopos nariai įsijausdavo į okupantų vaidmenis, sakė A.Paulavičius.
Ne visi šauktiniai noriai vykdė vadų įsakymą. Jie sako žinantys, kad XVIII a. pabaigoje LDK okupavo Rusijos imperija. 1863 m. sukilimą Rusijos valdžia numalšino kariuomenės jėgomis, daug valstiečių, intelektualų ištrėmė į Rusiją. “Galite sakyti, kad tai - tik filmas, bet atlikdamas okupanto vaidmenį jaučiuosi paniekinantis Lietuvos valstybę”, - sakė Garbės sargybos kuopos karys. Jam, kaip ir kitiems šauktiniams, nebuvo leista nevykdyti įsakymo.
Priversti apleisti tarnybą
Filmavimus ketinama tęsti gruodžio viduryje, kai pasnigs. Garbės sargybos kuopos kapitonas J.Dubako žada, kad Lietuvos kariai ir artėjančiuose filmavimuose vaidins okupantus. “Kol kas dar nė vienas karys oficialiai nepareiškė, kad nenori filmuotis”, - sakė kapitonas. Paklaustas, ar numatyta oficiali atsisakymo procedūra, jis tikino, kad užtektų žodinių argumentų.
Kodėl apskritai kariai tarnybos metu yra priversti tobulinti vaidybos įgūdžius? “Mus sieja senas bendradarbiavimas su Lietuvos kino studija. Viską tvarko ministerijos Krašto apsaugos Viešųjų ryšių departamentas”, - atsakomybės kratėsi Garbės sargybos kuopos kapitonas. Jis džiaugiasi, kad kariai iš filmavimo aikštelės parsiveža nuotraukų, esą giminaičiams gali parodyti, ką veikia tarnybos metu.
Kai vyksta filmavimai, į Vilniaus rajoną kariai išvežami anksti ryte, o parvežami vėlai vakare. Iš pradžių Garbės sargybos kuopos kapitonas tai neigė, tačiau vėliau pripažino, kad dėl filmavimų kariai yra priversti apleisti tarnybą. “Tai išskirtiniai atvejai. Matyt, tuo metu jie neturi kitų užsiėmimų”, - teisinosi J.Dubako.
Garbės sargybos kuopa reprezentuoja Lietuvos kariuomenę. Jos kariai pasitinka valstybinių vizitų į Lietuvą atvykusius užsienio šalių vadovus, tačiau karių vadas nemano, kad okupantų kostiumai jiems netinka. “Negalime atsiriboti nuo istorijos”, - lakoniškas jis.
Atlygis - nemokamas bilietas į filmą
Finansiškai projektas LKS yra pelningas, vien dėl to, kad jo filmavimai tęsiasi net kelis mėnesius, tačiau tikslių įkainių LKS atstovai atskleisti negalėjo.
Kodėl italai pasirinko būtent LKS? Studijos vadovas Ramūnas Škikas sakė, kad italus sudomino kainos ir kokybės santykis. Aiškėja ir tai, kad Lietuvoje nereikia mokėti masinių scenų aktoriams, tiesa, tik tuo atveju, jei jie - Garbės sargybos kuopos kariai. “Sutarėme juos pakviesti į filmo premjerą. Be to, ketiname surengti kalėdinį renginį. Negalime mokėti. Mes tiesiog paįvairiname jų gyvenimą”, - sako A.Paulavičius. Lietuvos kino studija prieš kelias savaites karius pakvietė į Igno Vėlyvio filmo “Zero” seansą, esą tai - irgi atlygis už darbą.
Kitiems masinių scenų aktoriams kasdien mokama po 42 litus. Tačiau nei jie, nei kariai nėra draudžiami dėl galimo sveikatos sužalojimo pavojingų scenų filmavimo metu. “Saugome žmones. Visko gali įvykti, ypač filme, kuriame sproginėja, šaudomasi. Visi masinių scenų aktoriai susipažįsta su darbo drausmės taisyklėmis”, - sakė Aktorių atrankos skyriaus vadovas. Jis pripažino, kad pavojinguose epizoduose vaidinantys kariai nėra draudžiami.
Neoficialiais duomenimis, filmavimo metu kai kuriems masinių scenų aktoriams nepavyko išvengti traumų - keli atsipirko išgąsčiu, kiti išsisuko kojas ir pirštus. “Kariams nekilo tokių problemų, - tikino J.Dubako. - Mums sakė, kad filmas yra apdraustas”.
Ragina nustatyti kaltininkus
“Kariai neturėtų tarnauti kam nors kitam, nebent tai susiję su jų pareigomis valstybei”, - kategoriškas buvęs kariuomenės vadas Jonas Kronkaitis. Anot jo, Lietuvos kariuomenės statutas numato: šauktiniai kariai tarnybos metu privalo dėvėti uniformą. “Sunku komentuoti, kodėl kariai to nepaiso. Jei tyčiojamasi iš Lietuvos, tai labai negerai”, - sakė buvęs kariuomenės vadas.
Jis akcentavo, kad uniformą kareiviai gali nusivilkti dviem atvejais - ne tarnyboje ir jei toks veiksmas yra naudingas valstybei. “Apie jokius vadų įsakymus net negalima kalbėti”, - pastebėjo buvęs kariuomenės vadas.
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad jam kyla ne vienas klausimas. “Keista, kad kariai negauna atlygio. Kyla natūralus klausimas, kam tada mokama už atliktą darbą? Tie žmonės turėtų būti pašalinti iš kariuomenės”, - įsitikinęs V.Landsbergis. Jis mano, kad nederėtų vaidinti tokiuose filmuose. “Ir moraliniu, ir politiniu požiūriu”, - pridūrė europarlamentaras.
Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas kratosi atsakomybės ir sako nežinąs tokių faktų. “Kariuomenė nesikrato pagalbos visuomenei, bet ar čia toks atvejis, sunku pasakyti”, - svarstė krašto apsaugos ministras.
Ji nesusipratimu pavadino tai, kad Lietuvos kariai vilki okupantų uniformas. “Tokie veiksmai nėra tinkami. Būtina išsiaiškinti, kodėl taip elgiamasi”, - ministras ketina domėtis, kaip valstybės kariuomenę reprezentuojantys kariai tarnybos metu tapo artistais.