VTD atstovai tvirtina, kad valstybės tarnybos patrauklumas nuolat mažėja, o didžiausia problema – nedideli atlyginimai.
„Tai kalba apie tai, kad reikia rimtai užsiimti motyvacijos veiksnių analize“, – sakė jis.
Tačiau pašnekovas neįvardijo konkrečių priemonių, kuriomis ketinama motyvuoti valstybės tarnautojus. Tai esą priklauso nuo sprendimus priimančių politikų.
O. Šarmavičius sako, kad daugelyje Europos šalių valstybės tarnautojų darbo užmokesčiai yra indeksuojami kartą per metus atsižvelgiant į infliaciją, o Lietuvoje jų atlyginimas “yra sustingęs“ nuo 2002 metų.
„Tikrai niekur nėra taip, kad valstybės tarnyboje gautų didžiausius ir geriausius atlyginimus ir taip nebus, ir nereikia turėti iliuzijų, nes tai yra viešasis sektorius – nori būti milijonierius, turi eiti į privatų sektorių ir turėti savo verslą“, – sakė O. Šarmavičius.
VTD duomenimis, per dvejus metus beveik keturis kartus sumažėjo norinčiųjų dirbti valstybės tarnyboje.
2004 metais į valstybės tarnybą buvo priimta maždaug tūkstantis naujų žmonių, o 2006 metais pirmą kartą priimtų yra 270.
Vienas iš trylikos konkursų į valstybės tarnautojo pareigas neįvyksta, neatsiradus pakankamam kandidatų skaičiui arba dėl to, kad dalyvavo netinkami kandidatai.
Jei prieš porą metų į valstybės tarnybą vidutiniškai pretenduodavo šeši kandidatai, tai šiemet į vieną vietą pretenduoja maždaug 2,4.
Daugiausiai valstybės tarnyboje dirba 9-12 kategorijų valstybės tarnautojų, kurių darbo atlygis neatskaičiuos mokesčių yra 1892 Lt – 2451 Lt.
VTD duomenimis, per paskutinius dešimt metų darbingų asmenų Lietuvoje sumažėjo apie 250 tūkst. Šiuo metu Lietuvoje yra beveik 1,5 mln. dirbančiųjų, iš jų apie 50 tūkst. yra valstybės tarnautojai.