Kaip Vilniuje antradienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė buvęs partijos lyderis Romualdas Ozolas, šią teisę suteikianti Konstitucijos 119 straipsnio pataisa bus "niekinė", nes "ne Lietuvos piliečiams rinkimų teisė negali būti suteikta jokiu lygmeniu".

Pasak jo, jeigu pataisa bus priimta, ne Lietuvos piliečiams be šalies piliečių sutikimo bus deleguota teisė spręsti valstybės reikalus. "Mes savo rankomis pažeidžiame suverenias lietuvių tautos teises ir įteikiame jas kažkam", - konferencijoje sakė LCS narys Gerardas Jurkonis, nepaaiškinęs, sąvokų "suverenios teisės" ir "lietuvių tauta" reikšmės.

Jo tvirtinimu, apie 27 tūkst. asmenų turi teisę nuolat gyventi Lietuvoje, iš kurių 25 tūkst. po 1990 metų turėjo galimybė tapti Lietuvos piliečiais, tačiau to nepadarė.

"Vadinasi, tiems žmonėms, kurie, sakykime, yra ne visai toleruojami Lietuvoje, mes vos ne prievarta įteikiame teisę balsuoti", - piktinosi centristas. Tuo tarpu R.Ozolo nuomone, šie Konstitucijos 119 straipsnio pakeitimai savivaldybių tarybų rinkimų išvakarėse yra jų autorių bandymas "gauti papildomus 25 tūkst. balsų".

Seimas kovą jau pritarė Konstitucijos 119-ojo straipsnio pataisoms, kuriomis pratęsiama savivaldybių tarybų kadencija nuo trejų iki ketverių metų bei suteikiama teisė nuolat Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose.

Antrąjį kartą balsuoti dėl šio straipsnio pataisų parlamente ketinama ketvirtadienį. Konstitucijos pataisai priimti Seimas turi balsuoti du kartus su ne mažesne kaip trijų mėnesių pertrauka. Be to, pataisai turi pritarti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141 Seimo nario.

Manoma, jog Seimas pritars pataisai, nes ją remia valdančiosios Socialdemokratinės koalicijos ir Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) bei didžiausia opozicinė Liberalų frakcija. Nuosekliųjų centristų frakcijos požiūris skiriasi nuo oficialios LCS pozicijos.

Kaip BNS sakė LCS projektų koordinatorė Ieva Bačinskaitė, partijos valdyba pritaria Konstitucijos 119 straipsnio keitimui, kuris, partijos vadovybės įsitikinimu, būtų "dar vienas Lietuvos žingsnis link narystės ES".

Siekdama tapti ES nare, Lietuva turėjo įsipareigoti suteikti teisę dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose ES piliečiams, tačiau svarstomoje Konstitucijos pataisoje ši norma išplėsta ir kitiems nuolat Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams.

Konstitucijos pataisai dėl užsieniečių teisės dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose nepritaria Rolando Pakso bendraminčius subūrusios Nepriklausomos frakcijos Seime nariai, nes, jų teigimu, ja bus pažeistas tarptautiniuose santykiuose galiojantis pariteto principas.

Priėmus šiuo metu Seimo svarstomą pataisą, rinkimuose galėtų dalyvauti ne vien nuolat Lietuvoje gyvenantys ES, bet ir, pavyzdžiui, Rusijos ar Ukrainos piliečiai.

Eiliniai artimiausi savivaldybių tarybų rinkimai numatyti surengti 2003 metų vasario-kovo mėnesiais, bet Seime taip pat svarstoma galimybė juos paankstinti ir surengti kartu su šių metų gruodį įvyksiančiais prezidento rinkimais.

Lietuva tikisi šiemet baigti stojimo derybas su ES ir 2004 metais tapti organizacijos nare.