"Baltijos šalims įstojus į NATO, buvo logiška, kad jų oro erdvė būtų kontroliuojama kaip bet kokios kitos šalies. Turi būti aišku, kad oro policijos misija tęsis, kad NATO yra atsakinga už visas savo nares. Kol aš esu NATO generalinis sekretorius, nebus ženklo, kad Baltijos šalys turėtų savarankiškai imtis šios atsakomybės", - sakė J. de Hoopas Schefferis brifinge po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Petru Vaitiekūnu.

"Nežinau jokios Baltijos oro erdvės. Yra tik Aljanso oro erdvė. Tai ne šiaip sau niuansas", - sakė NATO vadovas.

Jo teigimu, sąjungininkų susitarimas dėl rotacijos šioje misijoje bus pratęstas ir po jo galiojimo pabaigos 2007 metais. "Nemanau, kad Lietuvoje ar kurioje kitoje Baltijos valstybėje būtų teisinga leisti pinigus naikintuvų įsigijimui. Jie labai brangūs, ir šias lėšas galima išleisti kitose gynybos srityje", - pridūrė jis.

Šiemet trijų Baltijos šalių gynybos ministrai paprašė NATO sąjungininkų, kad laikinas sprendimas dėl oro policijos taptų ilgalaikiu, o pati misija būtų pratęsta iki kito dešimtmečio vidurio, kai Baltijos šalys ras lėšų naikintuvų įsigijimui.

2004 metais į NATO įstojusios Lietuva, Latvija ir Estija neturi oro erdvės patruliavimui tinkamų orlaivių. Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimu, Lietuvoje, Zoknių aviacijos bazėje prie Šiaulių, nuo 2004 metų kovo dislokuoti lėktuvai ir kontingentai, kurie po kelis mėnesius saugo Baltijos šalių oro erdvę.

Trijų mėnesių misijas jau įvykdė Belgijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Norvegijos, Nyderlandų, Vokietijos, JAV, Lenkijos aviatoriai. Šiemet Turkijos kontingentas buvo pirmasis, budėjęs ne tris, o keturis mėnesius, tokia trukmė išsilaikys ir ateityje. Rugpjūčio pradžioje misiją pradėjęs Ispanijos kontingentas gruodžio pradžioje perduos misiją Belgijai, 2007 metų balandžio-liepos mėnesiais Baltijos padangę saugos Prancūzijos KOP, nuo 2007 metų rugpjūčio - Rumunijos karinės pajėgos.