"Juodieji" sąrašai
Bendrovės sudaro "juoduosius", t.y. skolininkų sąrašus. Nors tokios informacijos keitimąsi susekti yra sunku, tačiau neabejojama, kad firmos šiais sąrašais naudojasi pačios bei keičiasi jais su verslo kolegomis.
"Įsiskolinęs bendrovei žmogus, net ir gražinęs skolą, tam tikros paslaugos gali negauti ne tik toje kompanijoje, bet ir kitose", - kalbėjo Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Kontrolės skyriaus vedėjas Ugnius Šakalys.
Šie mainai, viena vertus, pažeidžia buvusio skolininko teises, nes jis apie tokių duomenų kaupimą bei keitimąsi nebuvo informuotas, o juo labiau nedavė tam sutikimo.
Antra vertus, įstatymas numato, jog jei firmos interesas yra svarbesnis, ji gali naudoti turimus duomenis savo nuožiūra. Tad šioje situacijoje sunku nuspręsti, kas yra labiau suinteresuotas: skolininkas ar firma.
Tikrins ir daugiau
"Laimėtojo vardas, pavardė gali būti paskelbti spaudoje jo neatsiklausus. Tai irgi traktuojama kaip asmens duomenų tvarkymo pažeidimas", - teigė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovai. Daugiau konkrečių beatodairiško loterijų kuponų pildymo pasekmių jie sakė nežiną.
Patikrinus vieną loterijas organizuojančią firmą, duomenų tvarkymo (kaupimo ir panaudojimo) pažeidimų nerasta. Tačiau numatomos tikrinti dar kelios šia veikla užsiimančios firmos.
Nei įdarbinimo agentūros, nei darbdaviai negali reikalauti ypatingų asmens duomenų (rasinės ir etninės kilmės, politinių, religinių, filosofinių ar kitų įsitikinimų, narystės profesinėse sąjungose ir politinėse partijose, sveikatos būklės, lytinio gyvenimo, teistumo).
Tačiau tiek įdarbinimo agentūros, darbdaviai, tiek ir kiti renkantieji informaciją apie piliečius dažnai draudimų nepaiso. Kad tuo įsitikintum, užtenka kelias minutes panaršyti po internetą ar bandyti įsidarbinti "gyvai".
Neturėtų rūpėti sveikata
Įmonės, vykdydamos atranką į laisvą darbo vietą, bando švelniai gudraudamos išsiaiškinti ir potencialaus darbuotojo sveikatos būklę. Pavyzdžiui, klausiamas "Apie kokias ligas, jūsų manymu, mes turėtume žinoti?" įsidarbinimo anketoje žmogus lyg ir be prievartos, tačiau verčiamas išduoti savo asmenines paslaptis. Juk dauguma atvejų, jei norima gauti darbą, anketą privaloma užpildyti iki galo.
Valstybinės duomenų apsaugos vyr. juriskonsultė Indrė Pukanasytė aiškino, kad "pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 punktą ypatingi asmens duomenys gali būti renkami ir toliau tvarkomi tik tuo atveju, kai tai būtina darbo ar valstybės tarnybos tikslu ar duomenų valdytojo teisėms ir prievolėms darbo teisės srityje įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais.
Remiantis minėtomis teisės aktų nuostatomis, galima teigti, kad kompanija, vykdanti atranką į laisvą darbo vietą, duomenis apie asmens sveikatą turėtų rinkti tik tada, kai įstatymai ar kiti teisės aktai į tam tikras pareigas pretenduojantiems asmenims numato specialius reikalavimus dėl jų sveikatos būklės".
Kvalifikacinis teistumų skaičius
Šiuo metu pertvarkomame darbo paieškos puslapyje www.darbas.lt virš prašomos užpildyti anketos aiškinama, jog duomenys renkami tam, kad iš arčiau būtų galima susipažinti ir išsiaiškinti, "ar tikrai galės pasiūlyti tinkamą darbą, atsižvelgiant į kvalifikaciją, išsilavinimą ir kitus sugebėjimus".
Įdomu, prie ko priskirti prašomą nurodyti šeimyninę padėtį, vaikų iki 16 m. bei teistumų skaičių - prie "kvalifikacijos" ar "kitų sugebėjimų"?
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme reikalaujama bent paaiškinti, jog pildantysis anketą turi teisę tokius klausimus praleisti. Nors panašios pastabos minėtoje interneto svetainėje nėra, tačiau elektroninė sistema anketą priima neįrašius duomenų ne tik apie sveikatos būklę, vartojamus alkoholinius gėrimus, bet ir vardo bei pavardės.
Darbo portale www.cv.lt registruojantis ieškant darbo iš asmeninės informacijos prašoma nurodyti tik vardą, pavardę, kontaktus, lytį ir gimimo datą. Šeimyninės padėties patariama ne tik į savo gyvenimo aprašymą (CV) neįtraukti, bet ir darbdavį įspėti, jog elgiamasi neetiškai.
Vis tiek paklaus
"Kauno dienos" žurnalistams, į įdarbinimo agentūrą "Noriu darbo" nuvykusiems kaip ieškantiems darbo, buvo duota užpildyti anketa, kurioje taip pat buvo prašoma nurodyti šeimyninę padėtį ir auginamų vaikų skaičių.
Anketos gale buvo klausiama, ar asmuo sutinka, jog visa informacija liks firmoje, tačiau nepaminėta, kad į tuos 2 klausimus atsakyti neprivaloma.
Pasiteiravus, ar būtina į juos atsakyti, agentūros darbuotoja maloniai paaiškino, kad nebūtina. "Tiesiog palikite tuščią vietą, jei darbdaviui tai rūpės, jis per pokalbį paklaus", - nudžiugino sunerimusią jauną "mamą" mergina ir pasiteiravo, ar vaikelis dar labai mažas.
"Žinote, darbdaviams tai rūpi, nes maži vaikai dažnai sirguliuoja ir jums tektų prašytis iš darbo", - teisino ji darbdavius, tačiau nuramino, kad šeimyninė padėtis nėra prioritetinis punktas, į kurį atsižvelgiama ieškant darbuotojų.