Iš viso Lietuvos piliečiai pateikė 720,7 tūkst. prašymų atkurti nuosavybės teises į 4,1 mln. ha žemės ir miško plotą kaimo vietovėje. Nuosavybės teisės atkurtos į 3,19 mln. ha plotą ir dar neatkurtos į 0,96 mln. ha plotą - iš jo į 144,1 tūkst. ha nėra pateikti nuosavybės teisę ar giminystės ryšį įrodantys dokumentai (tai sudaro 15 proc. nuo šio ploto).
Pasak Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojos Julijos Petraškienės, nuosavybės teisių atkūrimo procesai į turėtą žemę miestuose vyksta gerokai lėčiau negu kaimo vietovėse.
Pagrindinė to priežastis - miestų savivaldybės laiku neparengė vietovių detaliųjų planų, kuriuose turėjo būti numatyti žemės sklypai individualiai statybai. Be to, iki šiol dar apie 16 proc. piliečių nepateikė nuosavybės teisę bei giminystės ryšį įrodančių dokumentų. J.Petraškienė Eltai paaiškino, kad už valstybės išperkamą žemę gali būti atsiskaitoma neatlygintinai perduodant nuosavybėn žemės sklypą kitoje vietoje, atlyginant vertybiniais popieriais, išmokant kompensaciją pinigais.
Pagal Vyriausybės projektą numatoma dalį AB "Lietuvos telekomas" (nominali vertė - 40,7 mln. Lt.) bei AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (nominali vertė - 13,2 mln. Lt.) akcijų skirti šiems tikslams įgyvendinti. Beje, piliečiai iš viso pageidauja gauti 507,3 mln. Lt. vertės kompensacijų vertybiniais popieriais.
Norint visiškai atsiskaityti su piliečiais už valstybės išperkamą žemę kompensuojant pinigais iki 2009 m. reikia 1 mlrd. 182,6 mln. Lt. Nuo žemės reformos pradžios kompensacijų mokėjimui skirta 165,1 mln. Lt. Šiais metais - tik 5 mln. litų.