Pasak tarybos pirmininko J.Pundziaus, šių metų metiniame pranešime tradiciškai išnagrinėti svarbiausi Lietuvos žmonių sveikatinimo rodikliai, jų dinamika.

"Turime pasakyti, kad tie rodikliai nėra bauginantys, o kai kuriais aspektais netgi džiugina", - pabrėžė NST pirmininkas. Jo teigimu, ilgėja gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė, mažėja sergamumas labiausiai paplitusiomis ligomis.

Pasak J.Pundziaus, "šiandieną negalima teigti, jog Lietuvoje sveikatos sistemoje viskas blogai". Tačiau jis pripažino, kad vis dar yra nerimą keliančių gyventojų sveikatos rodiklių - tai užsikrėtusiųjų ŽIV skaičiaus augimas, priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo didėjimas bei kita.

Taip pat J.Pundzius pabrėžė, kad "nerimo, depresijos, savižudybių skaičius Lietuvoje ne mažėja , o netgi auga".

"Išliekame savižudžių šalis", - pridūrė profesorius.

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje nusižudė 1533 žmonės - beveik šimtu mažiau negu 2000 metais. Tačiau palyginti su 1990 metais, savižudybių skaičius išaugo dvigubai: 1990 metais 100 tūkstančiui Lietuvos gyventojų teko 26,2 savižudybės, praėjusiais metais - 43,9 savižudybės.

NST pirmininkas akcentavo, kad didžioji dalis šių metų metinio pranešimo yra skiriama psichinei sveikatai. Anot jo, "pranešime išsamiai ir įvairiais aspektais pasižiūrėta, kokioje situacijoje šiandien yra Lietuvos gyventojų psichinė sveikata ir ką reikia daryti".

J.Pundzius teigė, kad pranešimu taip pat siekiama atkreipti dėmesį į prevencinės medicinos padėtį.

"Šiuo metu labai silpna ligų prevencija ir kitų institucijų veikla vykdant ligų prevencijos politiką. Ji praktiškai ignoruojama", - konstatavo J.Pundzius.

J.Pundzius pažymėjo, kad ŽIV protrūkis parodo, kad "visuomenės ir politikų požiūris į prevencinę veiklą turi keistis".

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė spaudos konferencijoje žadėjo, kad "inicijuos susitarimą tarp politinių partijų dėl sveikatos apsaugos reformų". Šią iniciatyvą palaikė NST pirmininkas ir sveikatos apsaugos ministras Romualdas Dobrovolskis. Sveikatos apsaugos ministras R.Dobrovolskis žada vadovautis Tarybos pateiktais siūlymais savo darbe.

"Gavome naudingų patarimų, kaip reikėtų dirbti sveikatos apsaugos srityje", - teigė ministras.

R.Dobrovolskis pažymėjo, kad ministerijai ypač svarbūs NST pateikti apibendrinimai apie pacientų poreikius bei jų nuomonę apie teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Taip pat ministras atkreipė dėmesį į Tarybos išvadas, kad grėsmingai didėja moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio ir žadėjo artimiausiu metu "imtis priemonių toms problemoms spręsti".

Nacionalinė sveikatos taryba - Seimo 1998 m. įsteigta aukščiausia sveikatos politikos koordinavimo institucija. Ją sudaro 15 žymiausių Lietuvos medikų bei kitų žinybų atstovų, kurie renkami 3 metų kadencijai.

Kasmet Taryba rengia metinį pranešimą apie Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių tendencijas bei atkreipia dėmesį ir pateikia rekomendacijas apie svarbiausių problemų sprendimo būdus.

Antradienį parlamentarams pristatytas pirmasis antrosios kadencijos Tarybos metinis pranešimas.

Pirmosios kadencijos Tarybos pirmininku buvo išrinktas tuometinis Kauno medicinos universiteto rektorius profesorius Vilius Grabauskas.