Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir įsteigus Krašto apsaugos departamentą karo prievolė vėl tapo šalies piliečių pareiga savo tėvynei. 1990 metų liepos mėnesį buvo priimtas Laikinasis krašto apsaugos prievolės įstatymas, o 1991 metų sausį darbą pradėjo Jaunuolių karinės tarnybos reikalų komisija. Vėliau rekrutavimo procesu rūpinosi Krašto apsaugos savanorių pajėgos.
Prieš 10 metų, 1996 spalio 22 dieną, Seime buvo priimtas dabartinis Karo prievolės įstatymas. Juo buvo pakeisti bei apjungti teisės aktai iki tol reglamentavę karo prievolės atlikimo ir jos užtikrinimo tvarką.
1999 metais įgyvendinti karo prievolės organizavimo ir administravimo politiką patikėta prie KAM įsteigtai Karo prievolės administravimo tarnybai.
Nuo 2003 metų liepos mėnesio visoje Lietuvoje veikia naujoji karo prievolės administravimo sistema. Joje pagrindinis vaidmuo skiriamas vietos savivaldos institucijoms, kurios vykdo pirminę šauktinių atranką. Vėliau duomenys pateikiami karo prievolės centrams, kurie galutinai nustato šauktinių tinkamumą privalomajai tarnybai.
Šiuo metu galiojantis KPĮ reglamentuoja šaukimo organizavimo tvarką, šaukimo komisijų darbą, karinės įskaitos tvarkymo, būtinosios karo, alternatyviosios krašto apsaugos ir atsargos tarnybos pagrindus, valstybės institucijų įgaliojimus ir pareigas sprendžiant karo prievolės klausimus.
Visi jaunuoliai nuo 16 metų tampa karo prievolininkais ir privalo užsiregistruoti teritoriniuose karo prievolės skyriuose. Į privalomąją karinę tarnybą šaukiami 19-26 metų jaunuoliai. Tarnyba trunka 12 mėnesių.
Po privalomosios tarnybos jaunuoliai turi galimybę tapti profesinės tarnybos kariais arba įtraukiami į kariuomenės aktyvųjį arba mobilizacijos rezervą.
Vykdant Vyriausybės programą Karo prievolės administravimo tarnyba parengė naują KPĮ redakciją, kurią Seimas planuoja svarstyti kitais metais. Taip pat kariškiai ir visuomenė vis dažniau diskutuoja apie galimybę kariuomenę formuoti tik profesionalų pagrindu.
"Trečdalis NATO valstybių turi šauktinius. Mūsų šaliai reikės laiko ir nemažai diskusijų tam, kad priimtume galutinį sprendimą dėl Konstitucijos nuostatų pakeitimo", - mano tarnybos viršininkas J.Andriškevičius.