Panevėžiečiai džiaugsmingai sutiko žinią, kad Seimas vienbalsiai paskelbė Panevėžį metropoliniu centru – tokiu pat didmiesčiu, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda ir Šiauliai.

„Didelis miestas, priklauso pagal gyventojų skaičių. Mes natūraliai priimam“, „Panevėžys buvo miestas ir yra miestas“, – sakė kalbinti panevėžiečiai.

Parlamentarai atvirai pripažino prieš ketverius metus padarytą klaidą, kai Seime tvirtinant bendrąjį šalies teritorijos planą Panevėžys buvo prilygintas tik regioniniam centrui. Tai reiškė, kad miestas prarado galimybę gauti didesnes valstybės investicijas, tapo mažiau patrauklus investuotojams.

Miesto meras Vitas Matusas, tuomet buvęs Seimo nariu, prisipažino, kad balsuodamas už metropolinį miesto statusą susilaikė. Tačiau dabar jis savo nuomonę pakeitė.

„Tuometinis sprendimas buvo teisingas, tiesiog Panevėžys tuo metu neturėjo dar tokio ekonomikos augimo, neturėjo tokių vystymosi tempų kaip šiuo metu, dėlto šiandien ir peržiūrimas šitas planas“, – sako Panevėžio meras.

Ekspertų teigimu, pastaraisiais metais miestui sparčiai vystantis užsienio investicijos vienam miesto gyventojui padidėjo 85 proc., tačiau būdamas tik apskrities centru Panevėžys negalėjo konkuruoti su metropolinį miesto statusą jau turinčiais didmiesčiais.

Be to, metropolinio centro trūkumas Šiaurės rytų regione menkino šio krašto vystymosi galimybes.

„Atitaisoma tiesa, nes iš tiesų Šiaurės regione reikalinga lygiateisė plėtra. Jei yra dipolis tarp Vilniaus ir Panevėžio, tai suteiks galimybę tolygiai plėtrai – ekonominei, kultūrinei, socialinei“, – mano Seimo narys Julius Dautartas.

Panevėžys – didžiausias Šiaurės Lietuvos miestas, vadinamas Aukštaitijos sostine, pramonės ir kultūros centru. Jame gyvena per 116 tūkst. gyventojų. Viena didžiausių užsienio investicijų – Norvegijos industrijos parkas, turintis 11 įmonių, kuriamas regioninis logistikos centras, rengiamasi statyti Panevėžio areną.

Panevėžys yra geroje geografinėje padėtyje – pro jį driekiasi magistralė „Via Baltica“, geležinkelio linija, yra 3 oro uostai, sudarantys palankias sąlygas miesto plėtrai.

Bankrutavus vienai didžiausių Lietuvos įmonių „Panevėžio ekranui“ darbo neteko per 4 tūkst. panevėžiečių, tačiau dabar žmonės sako, jog tikisi, kad bus sukurtos naujos darbo vietos, sumažės migracija, pagerės ir pats gyvenimas.