„Aš vežuosi kasos nukirpimo aktą su „signatarų“ parašais, kirpykloje šio įvykio liudininkais tapo seimūnai panevėžiečiai: Alfredas Pekeliūnas, Julius Dautartas ir Skirmantas Pabedinskas“, - DELFI pasakojo V. Matuzas.

Meras sakė į Aukštaitijos sostinę vežąs ne tik kirpimo aktą, bet ir nukirptą kasą, kuri liks jo nuosavybe. „Aktą įrėminsiu, o plaukų sruogą pridėsiu prie to rėmo“, - juokėsi V. Matuzas, pridūręs, kad kasą kirpti Vilniuje, o ne Panevėžyje, jam pasiūliusi žmona.

Nors nuo pažado iki svajonės išsipildymo – Panevėžio tapimo metropoliniu centru - praėjo treji su puse metų, kasa nepasiekė V. Matuzo nugaros - meras ją „nuolat dailindavo proto ribose“, mat kitaip neleidęs mero statusas.

Miestui suteiktą metropolinio centro statusą džiaugsmingai sutiko panevėžiečiai.

Pagrindinėje miesto gatvėje – Laisvės aikštėje - eksponuojama moksleivių piešinių paroda, čia, traukiamas arklių, atriedėjo Lėlių vežimo teatro vežimas, bus rodomas spektaklis.

Popietę panevėžiečių laukia koncertas, kur pasirodys kviestiniai ir Panevėžio atlikėjai, miesto mokyklų kolektyvai. Teatre „Menas“ demonstruojami filmai apie Panevėžį. Panevėžio miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Irma Gritėnienė pasidžiaugė, kad šventė Laisvės aikštėje – pilietinė miesto gyventojų akcija, kurios savivaldybei nereikėjo remti finansiškai.

2002 metų spalio 29 dieną Seime, tvirtinant respublikos teritorijų bendrąjį planą, Panevėžio miestas buvo priskirtas A kategorijos apskrities centrui, prilyginant Panevėžį mažesnį potencialą turintiems Lietuvos miestams.