Opozicijos atstovai abejojo, ar Vyriausybės programoje siūloma mokesčių sistemos reforma nėra "per daug rizikinga konstrukcija", ypač turint galvoje kitais metais numatomą lito perorientavimą nuo JAV dolerio prie euro.
Paskirtasis finansų ministras Jonas Lionginas susitikime su komiteto nariais sakė, jog reformos numatytos ketveriems metams ir bus vykdomos pamažu. "Negalima iš karto imtis radikalių žingsnių", teigė jis.
Naujosios Vyriausybės programoje numatyta panaikinti juridinių asmenų pelno mokestį, sumažinti fizinių asmenų pajamų mokestį nuo 33 proc. iki 24 proc., pridėtinės vertės mokestį (PVM) statyboms sumažinti iki 5 proc., o už gyventojams tiekiamą šiluminę energiją - nuo 18 proc. iki 9 proc., padidinti neapmokestinamąjį pajamų minimumą nuo 214 iki 320 litų bei kita.
Paskirtasis premjeras Rolandas Paksas ir J. Lionginas teigė, jog įgyvendinus šias reformas būtų paskatintas ekonomikos augimas, kuris kompensuotų dėl mokesčių mažinimo negautas pajamas. Pavyzdžiui, jas gali kompensuoti suintensyvėjusios statybos - kitais metais rinkoje turėtų atsirasti apie 400 mln. litų laisvų lėšų, kurios galėtų būti investuotos į statybų verslą.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas teigė manąs, kad mokesčių sumažinimo efektas ekonomikos augimui pasijus tik po tam tikro laiko.
Reformuojant mokesčių sistemą, jau kitų metų biudžete numatoma sumažinti PVM mokestį statyboms bei gyventojams už šilumą ir atsisakyti vertybinių popierių vertės prieaugio mokesčio. Visi kiti numatomi pakeitimai bus įgyvendinti vėliau.
Pasak R. Pakso, Vyriausybė numato peržiūrėti išlaidas krašto apsaugai ir galbūt išplėsti jomis finansuojamų sričių sąrašą, į kurį gali būti įtrauktos mokslo programos bei infrastruktūros objektai.
Visuotinis gyventojų turto ir pajamų deklaravimas, J. Liongino, nuomone galėtų būti įvestas tik per 2-3 metus.
Tarptautinio valiutos fondo rekomendaciją sumažinti valstybės tarnautojų skaičių 30 proc. Vyriausybė taip pat ketina įgyvendinti pamažu - po 10 proc. kasmet.
R. Paksas tvirtino, jog Lietuvos banko sprendimas perorientuoti litą nuo JAV dolerio prie Europos Sąjungos (ES) valiutos euro 2001 metų antrąjį pusmetį nėra "šventa karvė ar dogma". Šis sprendimas, pasak premjero, priklausys nuo euro kurso.
Be kita ko, Vyriausybės atstovai teigė, jog ketinama derėtis su komerciniais bankais dėl skolinimo procedūrų supaprastinimo.
"Mes einame liberalizavimo keliu. Kito kelio nėra", apibendrino susitikimą su premjeru ir finansų ministru Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas.