Pagal Seimo statutą laikinoji tyrimo komisija gali būti sudaryta tokią iniciatyvą parėmus ne mažiau nei 36 Seimo nariams.
Tarp pasirašiusiųjų yra ir keli konservatoriai, tačiau pastarieji pabrėžia sutinką ne su visais socialliberalų keliamais klausimais.
"Iš tikrųjų, manau, kad būtina ištirti, nes tai, kas nėra ištirta tik sukelia spekuliacijas, kas dabar ir vyksta. Tačiau keli dalykai manęs visiškai netenkina, nors po pačia iniciatyva aš ir pasirašiau - pirma, tai, kad klausimuose komisijai yra nuorodos į konkrečią bylą, kuri yra įslaptinta ir aš niekaip negaliu remtis bylos, kurios neskaičiau duomenimis. Man keista, kad tos komisijos iniciatoriai yra susipažinę su konkrečia byla, tai čia taip pat yra atskiras klausimas tyrimui", - sakė parašu komisijos sudarymo iniciatyvą parėmusi konservatorė Rasa Juknevičienė.
Konservatorės manymu, ketinamos burti Seimo laikinosios komisijos tyrimą derėtų išplėsti neapsiribojant vien tik J.Abromavičiaus nužudymo tyrimu,
"Būtina šį įvykį matyti platesniame kontekste, juo labiau, kad ir socialliberalų vadovas Artūras Paulauskas tai sieja su Pakaunės įvykiais, Bražuolės tilto ir net su "Lietuvos ryto" redakcijos sprogdinimais. Ir, manau, jog būtina tirti ir užsienio spectarnybų, konkrečiai Rusijos spectarnybų tuometinį interesą tiems įvykiams", - antradienį BNS sakė R.Juknevičienė.
Socialliberalai siūlo komisijai tirti, kokios buvo nužudytojo J.Abromavičiaus pareigos ir veiklos kryptys Valstybės saugumo departamente (VSD) bei Krašto apsaugos ministerijos struktūrose, kokią jis turėjo surinkęs informaciją apie rezonansinius nusikaltimus, kam ji buvo pateikta, kaip buvo (ar buvo) realizuojama.
Taip pat komisijai siūloma aiškintis, kokie buvo 1997 metais sudarytos Seimo laikinosios komisijos J.Abromavičiaus žūties aplinkybėms tirti rezultatai, kokios priežastys ir aplinkybės juos lėmė, kada ir kaip buvo įvertintas komisijos atliktas darbas, kada ir kaip buvo realizuojamos laikinosios komisijos išvados.
Socialliberalų siūlymu, derėtų tirti ir tai, kuriuose Seimo struktūriniuose padaliniuose buvo nagrinėjamos J.Abromavičiaus žūties aplinkybės ir kokie šio nagrinėjimo rezultatai.
Taip pat, - ar buvo atvejų, kai teisėsaugos institucijų pareigūnams, tiriantiems J.Abromavičiaus žūties aplinkybes, buvo bandoma daryti poveikį, jeigu taip - tai koks buvo to poveikio pobūdis ir kas jį darė.
Siūloma aiškintis ir tai, kada, kokiu tikslu ir kieno iniciatyva vienas iš minimų J.Abromavičiaus byloje asmenų A.Petrusevičius buvo įtrauktas į 1996 metų Seimo rinkimų daugiamandatėse apygardose sąrašą, ar A.Petrusevičius 1990-2000 metais buvo patekęs į teisėsaugos institucijų akiratį, jei taip - tai dėl kokių veikų ir kokiomis aplinkybėmis.
Socialliberalai taip pat ragina ieškoti atsakymų į klausimą, ar A.Petrusevičius, būdamas Seimo nariu, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariu ar kitų parlamentinių komisijų nariu turėjo galimybę gauti (ar gavo) iš Seimo sudarytų komisijų, teisėsaugos ar kitų institucijų bei kokios informacijos apie J.Abromavičiaus žūties aplinkybes, atskirų Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) kariškių maištą Kaune bei geležinkelio Kazlų Rūdos apylinkėse ir tilto per Bražuolę sprogdinimus.
Raginama tirti, kada tuometinis Krašto apsaugos ministras Česlovas Stankevičius gavo pažymą, kurioje įvardinti karinių struktūrų darbuotojai, galimai susiję su įvykdytais teroristiniais aktais ir kokių priemonių ėmėsi, kad būtų patikrinta ši informacija. Kada ir kokiomis aplinkybėmis minėta pažyma buvo pateikta teisėsaugos institucijoms ir ar šioje pažymoje nurodyti asmenys vėliau nedirbo Vidaus reikalų ministerijos Vadovybės apsaugos trečiajame skyriuje.
"Kokiomis aplinkybėmis vienas iš minimų J.Abromavičiaus nužudymo byloje asmenų J.Zajančkauskas įsidarbino KAM Antrajame operatyvinių tarnybų departamente ir iki kada jame dirbo, (...) ar turėjo galimybę (ar gavo) iš teisėsaugos, kitų institucijų ar asmenų bet kokios informacijos apie J.Abromavičiaus žūties aplinkybes, atskirų SKAT kariškių maištą Kaune bei geležinkelio Kazlų Rūdos apylinkėse ir tilto per Bražuolę sprogdinimus. Kaip Antrajame operatyvinių tarnybų departamente atrenkamas į tarnybą personalas? Kaip užtikrinamas departamento veiklos teisėtumas, kontrolė ir slaptos informacijos apsauga?", - rašoma socialliberalų parengtame tirtinų klausimų projekte.
Kai Generalinė prokuratūra prieš keletą savaičių paskelbė išsiaiškinusi J.Abromavičiaus žūties kaltininką, spaudoje pasirodė publikacijos, kuriose su teroro aktais siejami patriotai radikalai.
Žiniasklaidoje skelbta, esą J.Abromavičius nužudytas, nes išsiaiškino geležinkelio tilto per Bražuolės upelį susprogdinimo 1994 metais iniciatorius - tai neva buvę radikalai patriotai, tarp kurių minimas ir buvęs parlamentaras Algirdas Petrusevičius, į Seimą išrinktas pagal konservatorių sąrašą.
VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą, Seime kilo iniciatyvos atnaujinti parlamentinį.
Naujosios sąjungos frakcija pradėjo rinkti parašus dėl laikinosios komisijos J.Abromavičiaus žūties aplinkybių sudarymui. Nutarimą dėl laikinosios komisijos sudarymo gali teikti ne mažiau kaip 29 parlamentarai.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo pareigūno žūtį - komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.