P.Auštrevičius taip pat pasigedo konkretaus plano, kas bus daroma siekiant įsivesti eurą: "Dėl ko mes turime įsipareigoti? Juk ne politinės partijos valdo valstybė finansus, o Vyriausybė".
Darbo partijos lyderis Biudžeto ir finansų komiteto narys Kęstutis Daukšys BNS taip pat tvirtino, kad nederėtų "palaiminti" abstrakčių įsipareigojimų dokumento.
"Reikia bent jau nusistatyti, kada euras bus įvedamas - 2009 metais ar 2010 metais. Plano reikia, kaip tai bus daroma, nes jau vienas bandymas buvo ir nesėkmingas", - sakė K.Daukšys.
Tuo tarpu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pilietininkas Jonas Lionginas BNS sakė, kad politikų pasižadėjimas netrukdyti Vyriausybei stiprinti fiskalinę drausmę ir taip užtikrinti eurui įvesti reikalingą ekonomikos stabilumą gali būti pasirašomas bet kada.
Pasak jo, svarbiausia, kad dokumente būtų nurodyti Mastrichto reikalavimai, kuriuos reikia atitikti, norint įsivesti eurą.
P.Auštrevičiaus teigimu, nematant veiksmų plano, vargu ar galima reikalauti politikų įsipareigojimų.
"Kai mes suprasime, kad Vyriausybė neketina slėptis už politinio susitarimo, tada padėsime parašus. Juk juos Vyriausybė gali panaudoti visai kitoms reikmėms", - sakė P.Auštrevičius.
Jo teigimu, premjeras klaidingai įsivaizduoja manydamas, kad politinių partijų įsipareigojimas dėl finansinio stabilumo yra svarbiausias žingsnis: "Svarbiausiu reikia laikyti infliacijos suvaldymo priemonių rinkinį, pagrįstą skaičiavimais, o ne samprotavimais".
P.Auštevičius neatmetė galimybės, kad į planą, pagal kurį bus siekiama iš antro bandymo įvesti eurą, galima įtraukti net pirmalaikius Seimo rinkimus.
Lietuva planavo įsivesti eurą nuo kitų metų pradžios, tačiau Europos Komisija dėl per didelės infliacijos nusprendė, kad Lietuva tam dar nėra pakankamai pasirengusi.