„Jei Seimas priims konfesinėms bendruomenėms nepalankų sprendimą, mums bus labai blogai, nes būtent iš mūsų turimų pastatų nuomos yra išlaikomi senelių, vaikų namai, sriubos valgyklos, finansuojamos kitos socialinės veiklos“, - pabrėžė vyskupas.
Liuteronams priklausiusių, bet sovietmečiu nusavintų ir suniokotų patalpų sutvarkymas Lietuvoje ir užsienyje esančioms liuteronų bendruomenėms ir fondams kainavo per 2,5 mln. litų. Planuojama, kad puikiai suremontuotame 500 kv. metrų name seneliai gyvens po vieną arba po du.
„Nėra taip, kad evangelikai liuteronai rūpintųsi vien savo bendruomenės nariais – atkreipė dėmesį vyskupas M.Sabutis. - Globos namuose vietos ras ir katalikai, ir judėjai, kitų tikybų ar iš viso netikintys vieniši žmonės“.
Taip yra ir savivaldybės bei evangelikų liuteronų bažnyčios išlaikomuose Šakių vaikų namuose, kur, vyskupo žodžiais, iš 32 vaikų tikriausiai nėra nė vieno liuterono.
Ne tik į tikėjimo brolius ir seseris orientuojasi ir visoje Lietuvoje nuolat veikiančių 8-10 liuteronų išlaikomų sriubos valgyklų darbuotojai, liuteronų bendruomenės savanoriai, kurie lanko vienišus, sergančius žmones namuose. Vien Vilniuje tokių yra iki 50.
„Teikti pagalbą jos reikalingiems žmonėms nepaisant jų pažiūrų – tradicija, kuri tęsiasi nuo 16 amžiaus, kai Vilniuje pradėjo veikti parapija ir buvo įsteigtos pirmosios globos įstaigos“, - akcentavo atkurtus senelių namus pašventinęs dvasininkas.
Pelno nesiekia
Atgavę sovietmečiu suniokotus pastatus evangelikai liuteronai rūpinasi ne tik jų bet ir vargonų, kito okupacijos metais prarasto turto atstatymu. „Visa tai tarnauja ne vien bendruomenės nariams, bet ir visai visuomenei, tačiau esame prilyginami subjektams, kurie iš nekilnojamo turto gyvena ir plečia savo komercinę veiklą“, - apgailestavo dvasininkas.
M.Sabutis pabrėžė, jog liuteronai iš nekilnojamo turto komercijos nedaro, juolab, kad „tie namai statyti ir daugelio privačių žmonių dovanoti evangelikų liuteronų bendruomenei, buvo skirti tam, kad Bažnyčia iš tų lėšų išsilaikytų“.
„Kaip toks apmokestinimas gali būti, nieks nesupranta nei Europoje, nei Pasaulyje“, - konstatavo vyskupas, pridurdamas, kad jei religinėms bendruomenėms teks mokėti 1 proc. mokestį nuo nekilnojamojo turto vertės, bendruomenė daugelį veiklų bus priversta mažinti, o gal net uždaryti.
Vyskupo skaičiavimais, priėmus religinėms bendruomenėms nepalankų sprendimą, Vilniaus evangelikai-liuteronai valstybei turėtų mokėti keliais tūkstančiais didesnę sumą, negu surenkama aukų, gaunama už nekilnojamo turto nuomą ir kitus dalykus.
Atsikūrė tik 1988-aisias
1552-aisiais Vilniuje įkurtai evangelikų liuteronų parapijai šiuo metu priklauso apie 600 narių.
Pirmaisiais Įsikūrimo metais ji turėjo antspaudą su Dievo Avinėliu ir lotynišku užrašu "Branginkite tiesą ir taiką", o nuo 1555-ųjų - bažnyčią Vokiečių gatvėje.
Eidami aukštas pareigas ir turėdami įtakingų rėmėjų, liuteronai daug prisidėjo prie miesto ugdymo - prie bažnyčios įkūrė mokyklą, biblioteką, ligoninę, vaistinę, vaikų darželį, senelių ir našlaičių namus. Už nedidelį mokestį į juos buvo priimami ir kitų konfesijų tikintieji.
Sovietų valdžiai nacionalizavus evangelikams liuteronams priklausančius pastatus bažnyčia buvo perduota gamybinėms restauracinėms dirbtuvėms. Iki pusės užmūrijus altorių, antrajame bažnyčios aukšte įrengta krepšinio salė.
Parapija atsikūrė tik 1988 metais. Pirmosios pamaldos atstatytoje bažnyčioje įvyko praėjus lygiai septyneriems metams - 1995-ųjų lapkričio 19 dieną.