Apkartęs prezidento skrydis į Kiniją yra ne vienintelis nemalonus įvykis per šalies vadovo keliones. Anekdotinės istorijos apie savotiškais oro tranzuotojais tapusius aukščiausius mūsų valstybės pareigūnus sklando jau senokai.
Lietuva turi tik vieną didesnėms delegacijoms skraidinti tinkamą lėktuvą. Teigiama, kad jis yra ir moraliai, ir techniškai atgyvenęs. Tad mūsų šalies delegatams nuolat tenka arba nuomotis orlaivius, arba sėsti į kitų valstybių lėktuvus, arba skristi reisiniais lėktuvais kartu su paprastais keliautojais.
Plačiai nuskambėjo istorija, kai praėjusių metų pavasarį iš bendrovės „Aurela“ lėktuvo Romoje išlipusiems septyniems aukščiausio rango mūsų valstybės pareigūnams teko raudonuoti: mūsiškius sutikusieji palaikė į popiežiaus Jono Pauliaus II laidotuves atvykusiais neegzistuojančios „Aurelos“ valstybės delegatais.
Prieš kelerius metus Lenkijoje sugedus V. Adamkų atskraidinusiam lėktuvui, pagelbėjo tuometis Lenkijos vadovas Aleksanderis Kwaśniewskis – jis paskolino savo lainerį.
Mūsų šalies prezidentas ne kartą į oficialius priėmimus buvo priverstas skristi Ukrainos orlaiviu. Pernai V. Adamkus aplankyti karių į Afganistano Goro provinciją skrido lėktuvu „An-74“, ant kurio šono puikavosi Ukrainos valstybinė vėliava. Tuomet V. Adamkų sutinkantys pareigūnai sutriko pamanę, kad atskrido kuris nors šios šalies vadovas.
Savaitraščio „Panorama“ kalbinta prezidento atstovė spaudai irgi pažymėjo, kad skraidymas nuomojamais lėktuvais vargina. „Išsinuomojus lėktuvą į vieną pusę nėra tiksliai žinoma, kada teks grįžti. Be to, dažnai tenka po keletą valandų laukti kito skrydžio tarpinėse stotelėse. Įsivaizduokite, iki Berlyno skrendi išnuomotu orlaiviu, iš šio miesto į Drezdeną – Vokietijos valstybiniu lėktuvu. Iš ten nedideliu septynių vietų išnuomotu lėktuvu – į Londoną“, – pasakojo R. Grumadaitė.
Tačiau buvęs Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Kronkaitis savaitraščiui „Panorama“ sakė, kad mūsų šaliai turėti prezidentinį lėktuvą būtų per didelė prabanga.
„Tokius lėktuvus turi tik didelės valstybės. Mano manymu, tai veikiau šalies statuso, o ne patogumo ir ekonominio išskaičiavimo klausimai. Įsigyti nuosavą lėktuvą tikrai nebūtų pigiau nei nuomotis ar skraidyti reisiniais orlaiviais. Žinia, neužtenka nusipirkti lėktuvą – jį dar reikia išlaikyti, o tai itin brangu: įskaičiuokite įgulą, infrastruktūrą, technikos specialistus, nuolatinę lėktuvo priežiūrą ir eksploataciją“, – aiškino J. Kronkaitis.
Netylant diskusijoms, ar verta pirkti aukštų pareigūnų vizitams skirtą lėktuvą, pernai rudenį buvo priimtas politinis sprendimas suderinti šį poreikį su būtinybe karinėms oro pajėgoms (KOP) turėti šiuolaikinį karių ir karinių krovinių gabenimui skirtą orlaivį. Iš viso iš krašto apsaugos biudžeto skirta pinigų trims tokiems orlaiviams („C-27 J Spartan“) įsigyti.
Pirmas Italijoje pagamintas, nesunkiai ir pakankamai greitai iš krovininio į keleivinį perdaromas lėktuvas, kuriuo galės skraidyti prezidentas, Lietuvą turėtų pasiekti lapkričio pabaigoje.
Kariškiai griežtai neigia pasklidusias žinias, kad prezidentas V. Adamkus į vizitus užsienyje skraidys „Spartane“ įrengtoje specialioje kapsulėje. Įsivaizdavusiuosius, kaip aukščiausias šalies pareigūnas lenda į mistišką daiktą, tenka nuvilti: jokios kapsulės nėra. Jei paskleista informacija būtų teisinga, KOP vado pulkininko Artūro Leitos teigimu, tai būtų pirmoji prezidentinė kapsulė pasaulyje.
„Nėra jokių kapsulių, nebent skrendant į kosmosą. To dar trūko, kad būtų skelbiama, jog prezidentui įsitaisius lėktuvo kėdėje ant jos nusileis stiklinis gaubtas, po kuriuo bus įrengtas svarbių asmenų salonas. Matyt, žinios autoriai žiūri per daug fantastinių filmų“, – ironizavo KOP vadas.
Prieš kelias savaites A. Leita lankėsi Italijoje, bendrovėje „Alenia Aeronautica S.p.A“. Ten apžiūrėjo šiuo metu gaminamus Krašto apsaugos ministerijos įsigytus universalius orlaivius. Analogišką „Spartaną“ KOP vadas netgi išbandė, tačiau lėktuvui pritaikytą lengvai įmontuojamą keleivinį saloną matė tik brėžiniuose.
„Salonas dar nepagamintas, tačiau žinau, kad jis bus pakankamai patogus aukštų pareigūnų skrydžiams“, – savaitraštį „Panorama“ tikino A. Leita.
Pasak KOP vado, šis salonas bus pritaikytas visiems trims kariniams lėktuvams, jis užtikrins skrydžio komfortą ir garso izoliaciją.
Nepaisant to, prezidento aplinka planus šalies vadovą skraidinti kariniu lėktuvu vertina skeptiškai. V. Adamkaus atstovė spaudai R. Grumadaitė teigė, kad naujųjų lėktuvų salono įranga su prezidentu derinta nebuvo.
Kiek anksčiau pats valstybės vadovas žiniasklaidai sakė, kad šiuose kariuomenės lėktuvuose tikisi sąlygų poilsiui ir darbui. „Manau, jei jau tie lėktuvai bus, jie turi būti paruošti taip, kad juose būtų galima dirbti, būtinos komunikacijos ir poilsio priemonės ilgesniems skrydžiams“, – kalbėjo V. Adamkus.
Panašu, kad šiems prezidento lūkesčiams nelemta išsipildyti. Nors prireikus svarbių asmenų salone bus galima prijungti modernias komunikacijos priemones ir įrengti internetą, daugiau prezidentinio lygio darbo ir poilsio sąlygų tikėtis neverta.
„Nežinau, kodėl pradėta kalbėti, kad kariškiai perka prezidentinį lėktuvą – tai netiesa. Krašto apsaugos ministerija įsigijo tris karinius transportinius lėktuvus, kuriuose galima įmontuoti specialią svarbių asmenų salono sekciją, sudarytą iš minkštasuolių, stalelio, bus įrengiamas tualetas. Kokios lovos? Koks virtuvės kambarys? Vaizdžiai sakant, aukštų pareigūnų salonas atitiks keleivinio lėktuvo verslo klasės standartus, o kareivių – ekonominę klasę. Be to, nupirkti lėktuvai pirmiausia skirti kariškių reikmėms“, – savaitraščiui „Panorama“ sakė A. Leita.
Prezidento įstatymo 18 straipsnyje, nustatančiame šalies vadovo valstybinį aprūpinimą ir aptarnavimą, įrašyti ne tik du automobiliai, bet ir specialios paskirties lėktuvas. Jau šešerius metus šalies vadovai tokio lėktuvo neturi: 1994 metais tuometinio prezidento Algirdo Brazausko iniciatyva nupirktas nedidelis 21 metų senumo lėktuvas „Jacstar“ buvo nuostolingas, todėl 2000-ųjų pradžioje parduotas už mažesnę nei likutinė vertė kainą.
Anuomet visuomenės pasipiktinimą sukėlė tai, kad devynių vietų orlaivis, įskaitant atsargines dalis ir lakūnų mokymus, kainavo 10 mln. litų, nors, ekspertų teigimu, jo rinkos vertė buvo perpus mažesnė.
Rolandui Paksui tapus prezidentu, vėl imta dairytis šalies vadovo reikmėms skirto lėktuvo. Tuo metu buvo teigiama, esą šiam tikslui gali būti skirtas bendrovei Lietuvos avialinijoms priklausantis 120 vietų lėktuvas „Boeing 737-200“, pagamintas 1982 metų pabaigoje. Kalbėta, kad standartinį šio tipo lėktuvą pertvarkyti esą būtų pigiau nei pirkti naują lainerį.
Tačiau ketinimų atsisakyta paaiškėjus, kad šis lėktuvas dėl skleidžiamo didžiulio triukšmo negalėtų leistis Europos Sąjungos šalių oro uostuose. 2005 metų lapkritį valstybiniams vizitams skirto specialaus lėktuvo įsigijimo galimybę svarstantiems šalies pareigūnams nacionalinė oro bendrovė „flyLAL“ teigė galinti pasiūlyti specialiai įrengtą prezidentinės klasės lėktuvą „Boeing 737-500“.
„Bendrovė suinteresuota ir toliau kokybiškai aptarnauti prezidentą bei valstybės pareigūnus ir prisidėti prie Lietuvos reprezentavimo užsienio valstybėse. Planuojama ateityje daugiau investuoti į prezidentinės klasės lėktuvo salono tobulinimą, jei būtų nutarta, kad valstybės reikmėms naujo lėktuvo pirkti neapsimoka“, – tuo metu pranešime spaudai skelbė „flyLAL“ generalinis direktorius Vidas Žvinys.
Šis siūlymas netapo svariu argumentu Vyriausybei atsisakyti naujo lėktuvo įsigijimo idėjos. Tuometinio premjero A. Brazausko nuomone, „flyLAL“ siūlomas lėktuvas buvo per senas. „Kiek žinau, lėktuvas, kurį „flyLAL“ bandytų mums siūlyti, netinka, nes jis jau yra susidėvėjęs. Reikėtų ieškoti šiek tiek naujesnio, kaip ir daro Krašto apsaugos ministerija“, – kalbėjo tuometinis premjeras.