"Virusinis hepatitas C - tai ŽIV preliudija", - BNS antradienį sakė Lietuvos AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas. Pasak jo, toks VHC išplitimas liudija rizikingą nuteistųjų elgesį, kuris palankus ŽIV plitimui.

AIDS centro laboratorijos medikų teigimu, tarptautinė patirtis rodo, kad hepatito C paplitimas yra vienas iš pagrindinių intraveninių narkotikų vartojimo rodiklių. Jis įspėja apie galimą ŽIV infekcijos išplitimą.

Pasak AIDS centro laboratorijos vedėjo Algirdo Griškevičiaus, VHC greičiau nei ŽIV plinta per užkrėstas injekcines adatas. Jo teigimu, taip yra todėl, kad hepatito C virusas yra labiau atsparus aplinkai bei jo koncentracija kraujyje daug didesnė nei žmogaus imunodeficito viruso.

A.Griškevičiaus teigimu, "būtent todėl keičiantis injekcinėmis ir užterštomis adatomis bei netinkamai jas išdezinfekavus, kyla didesnis pavojus perduoti VHC".

Lytiniu santykių metu taip pat galima užsikrėsti hepatitu C, tačiau žymiai rečiau nei ŽIV. VHC perdavimo galimybė lytinių santykių metu sudaro 3 atvejus iš 100, kai tuo tarpu ŽIV - nuo 1 iki 10 atvejų, priklausomai nuo žmogaus imunodeficito viruso tipo.

AIDS centras jau skelbė, kad tarp Alytaus nuteistųjų nustatytas A tipo ŽI virusas, kuris lengviau plinta lytinių santykių metu.

Virusinis hepatitas C - tai hepatito viruso C sukeltas kepenų uždegimas, kuris per vandenį, čiaudint, kostint ar buitinio kontakto metu neplinta. Juo dažniausiai užsikrečiama per injekcijas.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, nustatyta, kad 80 proc. užsikrėtimo virusiniu hepatitu C atvejų pereinama į lėtinę ligos formą, iš kurios 20 proc. asmenų per 5 metus išsivysto kepenų cirozė, o 1-5 proc. per 10-15 metų nuo užsikrėtimo pradžios suserga kepenų vėžiu.

Apie 70 proc. užsikrėtusiųjų perserga besimptome ligos forma ir net nežino, kad yra užsikrėtę. Tik 10-15 proc. žmonių suserga geltine infekcijos forma.