"Demokratinėje atviroje visuomenėje būtina kalbėti labai atvirai. Nesuradus kitų būdų, kaip stabdyti Tėvynės sąjungos klausimus dėl akivaizdžių problemų Valstybės saugumo departamente ir dėl galimų įtakų šiai struktūrai, tai bandoma daryti per absurdiškas užuominas neva Tėvynės sąjunga galėjo turėti kokių nors sąsajų su J.Abromavičiaus žūtimi. Tai vertiname kaip šantažą ir norą mus sustabdyti. Tai tikrai mūsų nesustabdys. Apmaudu, kad neišaiškinti tikrieji nusikaltėliai nužudė Jurą Abromavičių. Šiandieną kreipėmės į prokuratūrą, kad bylos medžiaga būtų paviešinta, jei tai neįmanoma - bent jau būtų leista su ja susipažinti", - BNS ketvirtadienį sakė konservatorė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė.

Konservatoriai, anot R.Juknevičienės, palaikys "visas sąžiningas iniciatyvas ir pastangas išsiaiškinti tiesą".

Tuo tarpu Seimo opozicinė Naujosios sąjungos frakcija, anot socialliberalės Nijolės Steiblienės, svarsto galimybę Seime inicijuoti parlamentinio J.Abromavičiaus žūties aplinkybių tyrimo atnaujinimą.

Seime tokia laikinoji komisija, tyrusi saugumo pareigūno žūtį, dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas socialliberalas Alvydas Sadeckas teigė, jog komitete taip pat gali būti tariamasi, ką toliau daryti dėl J.Abromavičiaus bylos.

A.Sadecko teigimu, kad J.Abromavičiaus bylos tyrimo klausimas - "problema, kuri ir politiškai ir visuomeniškai yra labai svarbi".

"Po prokuratūros atsakymų apie nutrauktą bylą turime situaciją, kuri svarbi ir nacionalinio saugumo prasme. Šiandien yra likę buvę įtariami žmonės, tie, kurie stovėjo už jų, galimi užsakovai ir realiai nežinant tų jėgų kyla klausimas, ar mes šiandieną neturime išlikusios grėsmės kitų žmonių saugumui ir bendrai mūsų saugumui", - kalbėjo A.Sadeckas.

Jis abejojo, ar šiuo atveju derėtų vėl imtis parlamentinio tyrimo, tačiau, anot A.Sadecko, "darbą reikia tęsti".

Socialliberalo teigimu, darbą turėtų tęsti pati teisėsauga, o Seimas, anot A.Sadecko, turėtų reikalauti aiškumo.

A.Sadeckas svarstė, jog Seimas galėtų pasikviesti atsakyti į klausimus Generalinės prokuratūros atstovus.

Trečiadienį Lietuvos televizijos laidoje "Spaudos klubas" buvęs VSD vadovas Jurgis Jurgelis teigė, jog Seimas privalėtų sudaryti dar vieną laikinąją komisiją, kuri tirtų J.Abromavičiaus žūties aplinkybes.

Socialdemokratas Algimantas Salamakinas, buvęs 1997 metais veikusios Seimo komisijos nariu, teigė taip pat pritariąs parlamentinio tyrimo atnaujinimo idėjai.

Pasak A.Salamakino, buvusioji komisija esą dirbo paviršutiniškai. "Mes paviršutiniškai į viską žiūrėjome ir tyrimas tuo ir baigėsi, kad niekio neištyrėme", - sakė eksparlamentaras.

Seimo opozicinių liberalų nuomonės dėl galimo parlamentinio tyrimo atnaujinimo skirtingos.

Liberalų sąjūdžio vadovo Petro Auštrevičiaus nuomone, Seimo komisijoje "būtų galima išsiaiškinti galutinę tiesą", Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio nuomone - parlamentinė komisija "tik pakurrstytų politines aistras ir kivirčus, o tyrimui ir aiškumui tas nieko neduos".

Generalinė prokuratūra praėjusią savaitę pranešė išsiaiškinusi, kas beveik prieš dešimtmetį Kaune susprogdino Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūną ir Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (SKAT) Kauno rinktinės štabo viršininką J.Abromavičių.

Anot prokuratūros, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau žuvo.

Anot generalinio prokuroro Algimanto Valantino, byla nutraukta mirus asmeniui, kuris padarė šitą nusikaltimą, o kitų asmenų atžvilgiu nesurinkta pakankamai duomenų, kad būtų galima kreiptis į teismą su kaltinamuoju aktu.

Apie pasikėsinimo į J.Abromavičių priežastis Generalinė prokuratūra neužsimena, apie jas nekalba ir generalinis prokuroras.