Šventės išvakarėse Palanga atgavo amą. Visuose kampuose pluša statybininkai, remontininkai. Nuobodžiaujantys poilsiautojai stabteli pasižiūrėti jų darbo, nes linksmesnių renginių šiokiadieniais vis dar nėra.

Padės susišnekėti muzikantams

Iš Jono Basanavičiaus gatvės dingo pernai čia stovėjusi didžiulė palapinė, užtat kiek tolėliau ką tik pradėjo veikti labai ištaigingas restoranas, apie kurį visi kalba - 3 milijonus litų investavo!

Šie pokyčiai didelės įtakos bendrai garsiosios (visomis prasmėmis) gatvės atmosferai neturės. Kaip ankstesniais metais, taip ir šią vasarą kavinės, siūlančios "gyvą muziką", viena su kita bendraus taip: vienų dainininkai plėš garsiai, kitų - dar garsiau.

Palangos kultūros centro direktorius Nerijus Stasiulis LŽ sakė: "Organizuosime kavinių, restoranų programų koncertą, kuriame ir Basanavičiaus gatvės muzikantai, tikėsimės, gražiai bendraus. Konkuruodami jie sukaupė tiek pykčio, kad nebesusikalba. Visus savininkus kviesime kiekvieną savaitę informuoti apie savo programas. Tą informaciją skleisime savais kanalais. Jiems tai bus nemokama reklama - atsilygindami gal ims siekti geresnės kokybės? Jei jie neranda kalbos, tai mes padėsime, patarsime: tu nedaryk šito, nes tavo kaimynas tą patį daro..."

Palangoje visi - ponai. Nėra autoritetingo žmogaus, kurio nuomonė visiems rūpėtų, į kurio patarimus nuoširdžiai įsiklausytų. O geras pavyzdys - visai čia pat, vos už kelių kilometrų nuo kurorto Žibininkų kaime įsikūrusiame "Juozo bravore".

Į jį ratuoti poilsiautojai mielai važiuoja praleisti kelių valandų. Beveik visi kaimo žmonės, kas kaip moka, prisideda prie smuklės šeimininko verslo - ir niekas svetimų pinigų neskaičiuoja. Pašnekinome kelis kaimiečius.

"Čia buvo toks užkampis, pravažiuodavo pora mašinų per dieną, o dabar matote - eismas kaip Vilniaus centre, - pasakojo paauglys Valdas Šunokas. - Anksčiau mūsų šeima turėjo malūną. Iš pradžių gerai sekėsi, bet vėliau sumažėjo trihektarininkų, auginančių javus, jiems pigiau išeidavo juos pirkti. Ėmėm galvoti, ką veikti. "Bravoro" šeimininkas Juozas Matulevičius visus mus skatina siūlyti įvairiausių paslaugų čia atvykstantiems žmonėms. Štai sugalvojom arkliuku poilsiautojų vaikus jodinėti, jau ne pirmus metus tai darome, apsipratome".

Valdo kaimynas Gintaras Cechonas šiomis dienomis buvusiame garaže įrengė ir atidarė šaudyklą. Anot Gintaro, paskatintas Matulevičiaus jis įrengė ir šunų voljerus. Už 2 litus palieki juose šunį ir linksminiesi didžiulį plotą užimančiame "bravore". Kas ledus ar rūkytas žuvis pardavinėja, kas dekoratyvinių paukštelių parodą demonstruoja.

Neįprasti tai darbai kaimiečiams, bet gyvenant prastose žemėse šalia Palangos ką daugiau sugalvosi? Ar gauna pelno? Matulevičius sakė: "Poniui pirkti paskolinau 2 tūkstančius litų. Po metų kaimynai skolą grąžino, sakė, kad neprakaituodami uždirbo dvigubai daugiau. Atsidėkodami Kalėdom žąsį man padovanojo!"

Koks palangiškis verslininkas skaitydamas pasprings iš pavydo! Kad Palangoje šiandien gautų tokį pelną, kokį prieš kelerius metus duodavo viena kavinė, dabar reikia kelių kavinių strategiškai gerose kurorto vietose.

Ar grįš Greta į Palangą?

Kurorto kavinėse rytais vyksta egzaminai. Merginos, kurios tikisi gauti padavėjos vietą, rodo sugebėjimus vaikščioti, kalbėti. Kai kur net rizikuojama leisti naujokei aptarnauti tikrą klientą. Kuo kavinė menkesnė, tuo panelės prastesnės.

Testuojant atsitinka visko. Iš Kretingos atvykusi kandidatė atnešė vyriškiui sriubos ir stovėjo už nugaros, kol tas valgė. Gal nusižiūrėjo kokiame filme apie aristokratų gyvenimą? Išduosiu paslaptį: merginos, nesakykite egzaminuotojams, kad yra tekę su čeburekais lakstyti po paplūdimį, nes toks patyrimas laikomas neigiamu.

Šeimininkai labiausiai laukia studenčių iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, bet jos atvažiuos gal tik po savaitės. Be abejo, šauniausios jų jau rado darbą vasarai Amerikoje ar Airijoje, bet ir Palangai šis tas tenka.

"Kartais studenčiukės sumanumu mus, senus vilkus, tiesiog pribloškia, - sakė LŽ restoranų ir viešbučių tinklo "Feliksas" generalinis direktorius Edmundas Sakalauskas. - Pernai manęs prašė, kad priimčiau dirbti pirmakursę Gretą, vieno miesto mero dukterį. Šauni mergina. Ji pati išlaikė konkursą, net neprisistatė man. Kalba prancūziškai, vokiškai, angliškai. Jau po kelių dienų susidraugavo su poilsiautojais, šie sėsdavo tik prie jos aptarnaujamų stalelių.

Dabar jau aš Gretos ieškau, noriu jai pasiūlyti šią vasarą dirbti "Baltosios žuvėdros" kavinės administratore. Ji visą laiką šypsodavosi, kartą mačiau ją besišypsančią net pro ašaras - liepos 6-ąją, tą beprotišką dieną, kai į Palangą suvažiavo tiesiog neįsivaizduojama galybė žmonių. "Pavargau", - paaiškino".

Anot Šventosios "Paršelių rojaus" savininko Gintauto Rekašiaus, tik liepos pabaigoje padavėjai ima gerai dirbti, perpranta visas subtilybes. Mokosi dirbdami nėra kada jiems kursų rengti.

"Kol išmoksta, kokių tik šunybių neprikrečia, - juokdamasis pasakojo Rekašius. - Girdžiu, papietavusi respektabili kauniečių kompanija klausia mūsų padavėjos: "Iš kur ta lašiša?" Tie žmonės skaniai pavalgė, jiems tesinorėjo maloniai pabendrauti. Padavėja atsakė: "Iš šaldytuvo!" Kad ji prasmegtų. Ar negalėjo pasakyti, kad dar vakar ta lašiša jūroj plaukiojo? Iškart ją atleidau.

Arba štai. Trečią dieną dirbanti mergina nesugebėjo lankytojui paaiškinti, koks tai desertas "Girta kriaušė". Na, jos pačios turi viskuo domėtis, klausinėti, o jei nežinai atsakymo, sakyk bet ką, tik nenuobodžiai. Ir nepamiršk turtingiems lankytojams pasiūlyti kuo brangesnių patiekalų! Juk padavėjos - bitutės, kurios šeimininkui neša medų. Jei man jaunystėje būtų tekę dirbti padavėju, vėliau verslą būčiau daug lengviau pradėjęs. Merginos net nesuvokia, kokios neįkainojamos patirties gauna dirbdamos kavinėse".

Viliotiniai

"Paršelių rojus" jau seniai garsėja visokiomis linksmomis akcijomis, atkreipiančiomis potencialių klientų dėmesį. Kasdien skelbia, kad kažką nemokamai maitins - tai oranžinio dviračio savininką, tai kleboną ir panašiai.

Palangos kavinės vilioja žmones įvairiai - pradedant laikraščiais ir žurnalais, kuriuos valgant galima nemokamai paskaityti, ir baigiant virškinimą gerai veikiančiais muzikinio fontano vaizdais. Valgant "Pušų paunksnėje" kartais galima išvysti kieme kamuolį į krepšį mėtantį Arvydą Sabonį.

Šį sezoną valgytojai bus gaudomi ir vasaros koncertų salės vidiniame kiemelyje. Čia statomos "Marceliukės" trobos.

Simboliai atminty ir širdy

Palanga keičiasi, atsinaujina. Klausėme Stasiulio, kokie yra esminiai kurorto simboliai, kuriuos sugriovus Palanga netektų savo žavesio?

"Kadaise labai svarbus simbolis buvo "Vasaros" restoranas, jaunimas ėjo iš proto dėl šokių aikštelės, vadintos "ploščadke", - atsakė jis. - Laikui bėgant simboliai keičiasi, bet patys svarbiausi išlieka. Pastebėjau, kad tikrai geri seni dalykai anksčiau ar vėliau atgimsta. "Vasara" remontuojama, kitą sezoną ji vėl sužėrės - labai daug žmonių jaučia sentimentų šiai vietai. Manau, kad Palanga būtų ne Palanga be parko, tilto, Gintaro muziejaus, "Anapilio", kurhauzo, pučiamųjų orkestro, skaityklos.

Kai kurių gerai žinomų vietų poilsiautojai šią vasarą neatpažins. "Kupetoj" jie jau neišvys gyvačių ir beždžionių, kurios ten dar pernai buvo demonstruojamos. Čia veiks menų ir pramogų klubas, kuris turi labai įdomių planų".

Anot viešosios įstaigos "Vasaros sostinė" direktoriaus Sauliaus Vaičiulio, tikra tragedija, kad Palangoje iki šiol nėra tiesiog būtino kurorto atributo - didelės masinių renginių aikštės.

"Be to, Palangoje per mažai vyksta festivalių, kokiais jau garsėja Latvijos, Estijos, Lenkijos kurortai, - pridūrė jis. - Jei būsime gyvi ir sveiki, būtinai organizuosime festivalius, nesvarbu, klasikos ar popmuzikos. Tokios šventės suteikia kurortui garbės, be to, jas mėgsta visi poilsiautojai. O dainininkai mielai atvažiuoja į Palangą net ir už minimalų honorarą, nes čia pailsi".

Beje, dujininkų restoranas savo pavadinimu "Žydroji liepsna" klaidina homoseksualistus... Jie ateina, pasižvalgo ir suvokia apsigavę.

Viltys

"Stilistiškai "Marceliukės" trobos prie vasaros koncertų salės gal ir nėra labai geras reikalas, bet tam tikru požiūriu mums tai - išsigelbėjimas, - prisipažino Vaičiulis. Tikimės, kad jos padės pritraukti žmonių į koncertus".

O "Vėtros" viešbučio kaimynai itin laukia liepą čia žadamo atidaryti kazino, mat tikisi, kad toks pramogų centras suaktyvins bent kelių aplinkinių kvartalų gyvenimą. Nauji, dar nespėję išpopuliarėti pramogų centrai savaip vilioja klientus: prie autobusų stoties veikiančio boulingo klubo langai atviri eidamas pro šalį klausaisi spiegiančio berniuko pranešimų apie vykstančių konkursų rezultatus.

Perspėjame poilsiautojus: anksčiau patiems gudriausiems iš jūsų pavykdavo per atostogas kurorte suvaidinus priepuolį net lėtines ligas pasigydyti, tačiau dabar ir kraujuojančio pado neturėsite kam parodyti. Teko girdėti, kad lėšų paplūdimio medicinos punktui taip ir nerasta.

Ar pavyks šiemet prasiveržti pro sieną Rusijos žmonėms, kurių palangiškiai vis labiau laukia, net 2 kalbomis visas programas pasirengę spausdinti?

"Valstybė tik vaidina, kad norėtų mums padėti, o iš tikrųjų daro viską, kad poilsiautojams būtų sunkiau mus pasiekti, - nusiminęs kalbėjo Sakalauskas. - Savo privatininkiška iniciatyva atidarome kaimyninėse šalyse Palangos informacijos centrus. Bet juk ne viską mes, verslininkai, galime padaryti. Maskvoje mūsų konsulatas dirba tik kas antrą ar trečią dieną, o lauke prie uždarytų vartų net nerasi informacijos apie jo darbo valandas. Jau vien šis faktas rodo, kaip mūsų valstybė "suinteresuota" poilsiautojais.

Vis daugiau Palangos verslininkų bėga nuo sunkaus viešbučių verslo. Daug paprasčiau yra pastatyti namą ir parduoti butus. Viens du pinigai grįžta. Jau pardavinėjami butai "Rugelyje", "Line". Tai yra labai blogai, nes mažėja kurorto lovų skaičius. O apie tai, kaip Turto fondas "saugo" savo žinioje esančias poilsiavietes, galima romaną rašyti. "Vanagupę" jau supūdė.

Jei fondas jaustųsi esąs tikras šeimininkas, vasarą šiuos poilsio namus nuomotų, o žiemą duotų naudotis nemokamai, kad tik nuomininkas šildytų, prižiūrėtų pastatą. Kiek valstybės turto šitaip sunaikinama! Aš nuomoju įvairias patalpas - steigiu jose kavines, apgyvendinu poilsiautojus. Žinau, kad šeimininkausiu ten tik kelerius metus, bet žinau: jei pakeisiu plyteles, už tą kambarį iš poilsiautojo gausiu 10 litų brangiau, taigi esu suinteresuotas tvarkytis, prižiūrėti. Baisu, kai didžiuliai pastatai lieka net ir be laikinų šeimininkų".

Liepsnos jūra

Jau prieš porą mėnesių kurorto valdžia sulaukė skambučių iš Latvijos, Rusijos, Baltarusijos. Buvo domimasi, kada Palangoje vyks kurorto atidarymo šventė. Pasirodo, kaimynai ją pamėgę, atvyksta organizuotai - ne vienos grupės bus sulaukta ir ateinantį savaitgalį.

Šventės organizatoriams šiomis dienomis teko tiesiog šturmuoti į neeilinį posėdį susirinkusius Palangos valdybos narius, kad gautų visus reikiamus leidimus. Sunkiausia buvo susitarti dėl pirotechnikos reginio "Liepsnojanti jūra", mat valdžia išsigando, kad poilsiautojai, stengdamiesi viską pamatyti, tiesiog nušluos kopų įtvirtinimus.

Anot Stasiulio, šventės organizatoriams pavyko pasirašyti sutartį su jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba dėl ilgalaikio bendradarbiavimo.

Pirmoji kareiviams teksianti užduotis ir bus naktį į sekmadienį saugoti prie tilto esančias kopas, kai žmonės stebės liepsnojančią jūrą. Šiame reginyje dalyvaus Baltijos žvejai, karo laivai, vandens motociklininkai. Kareiviams bus atsidėkota ne pinigais, bet galimybe pigiau pasikviesti populiarius atlikėjus.

Be to, aptarinėjamos idėjos, kad kareiviai su gražiomis uniformomis galėtų dalyvauti ir kitose kurorto šventėse, jau ne kaip tvarkos saugotojai ar žiūrovai, bet kaip dalyviai - stovėtų garbės sargyboje, pakeltų vėliavą ir pan.