Kitas dalykas, kad brandaus amžiaus žmonės po streso iš tiesų susiduria su vienokia ar kitokia liga. Jeigu gresia nemalonumai, pavyzdžiui, solidaus posto praradimas, natūralu, kad liga gali paūmėti.
Naujausia tokio pobūdžio istorija - Kaune. Prieš gerą savaitę, šio miesto tarybos nariams garsiai prašnekus apie interpeliaciją merui Erikui Tamašauskui, staiga sutriko šio politiko sveikata.
Apkaltintas jam suteiktų įgaliojimų viršijimu, socialliberalas E.Tamašauskas praėjusią savaitę, sušlubavus širdžiai, atsigulė į Kauno medicinos universiteto klinikas.
Šį ketvirtadienį, net nepalaukę, kol meras pasveiks ir pateiks pasiaiškinimus, politiniai priešininkai jį nuvertė.
Rimti nemalonumai praėjusių metų vasarą į ligoninės palatą buvo atvedę tuometį Palangos merą socialliberalą Egidijų Rimkų.
Tą dieną, kai Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos skyriaus pareigūnai kurorto merui rengėsi pateikti kaltinimus dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir tarnybinio suklastojimo organizavimo, jo advokatas pranešė, kad E.Rimkus staiga pasijuto blogai ir yra vežamas į ligoninę.
Praėjusių metų žiemą blogai staiga pasijuto Kovo 11-osios Akto signataras, buvęs Seimo narys ir vienas Centro sąjungos lyderių Egidijus Bičkauskas. Medikų pagalbos signatarui prireikė, kai jis atvyko į sostinės kelių policiją pasiaiškinti, kodėl prieš dvi dienas pabėgo iš avarijos vietos.
Gerai savo teises žinantis teisininkas E.Bičkauskas iškart po padarytos avarijos policininkų į savo namus neįsileido ir atsisakė pūsti į alkotesterį. Signatarui patekus į ligoninę, kelių policija buvo humaniška ir autoavarijos tyrimą atidėjo.
1999 metų vasaros viduryje, pasklidus gandams, jog tuometis finansų ministras Jonas Lionginas ketina atsisakyti Muitinės departamento direktoriaus Stasio Stažio paslaugų, pasigirdo ir nuogąstavimų, kad atstatydinti vyriausiąjį muitininką nebus paprasta.
S.Stažys tų metų rugpjūtį buvo paguldytas į Vilniaus universitetinės Antakalnio ligoninės kardiologijos skyrių.
Po ligoninės S.Stažys išvyko į reabilitaciją Šventojoje.
Pasibaigus šiam kursui, greitai nutrūko ir S.Stažio karjera Muitinės departamente.
Sugrįžusio į darbą muitininkų vadovo laukė kvietimas atvykti pokalbio į Finansų ministeriją.
Žurnalistams S.Stažys tada teigė prašysiąs išleisti atostogų, kad galėtų toliau gydytis ambulatorinėmis sąlygomis. Vis dėlto jam teko susitaikyti su pasiūlymu atsistatydinti, ir apie tolesnį gydymą istorija, kaip sakoma, nutyli.
Tačiau buvusio Muitinės departamento vadovo pastangos išsilaikyti poste yra nieko vertos, palyginti su eilinių muitininkų sugebėjimais apsirūpinti nedarbingumo pažymėjimais.
Muitinės metraščiuose - daugybė pavyzdžių, kai susikompromitavę pareigūnai bemat apsiginkluoja išganingaisiais pažymėjimais. Jų pastaraisiais metais išduota dešimtys.
Antai praėjusį rudenį Vilniaus teritorinės muitinės Kenos geležinkelio poste girti muitininkai taip įmigo, kad net nepajuto, kada į patalpas įžengė tikrintojai.
Patalpose jie pamatė netvarką, užuodė svogūnų ir alkoholio garų tvaiką, o šiaip taip prižadinti šeši muitininkai sugebėjo paaiškinti tik tiek, kad atšventė kolegos Ričardo Grauslio apdovanojimą už nepriekaištingą darbą.
Paraginti parašyti pasiaiškinimus, trys pareigūnai, įskaitant patį apdovanojimo savininką, pabėgo.
Išaušus rytui, bėgliai tapo Vilniaus universitetinės Antakalnio poliklinikos pacientais.
Ilgiausiai - beveik mėnesį - sirgo muitininkas Algirdas Stasionis.
Kitas šventinės nakties herojus Gintaras Avižienis gydėsi tik keturias dienas. Pačiam iškilmių kaltininkui R.Grausliui Antakalnio medikai nedarbingumo pažymėjimą išdavė trims dienoms. Dar dešimt dienų nusipelnęs muitininkas gydėsi bendrosios praktikos gydytojo kabinete.
Kitas muitininkų sveikatai didelės įtakos turintis dalykas yra perkėlimas į žemesnes pareigas.
Antai netekęs Alytaus teritorinės muitinės vadovo posto Saulius Šiaulys sirgo net 40 dienų.
Dar ilgiau - 50 parų - negalavo iki eilinio inspektoriaus pažemintas buvęs Lazdijų kelių posto viršininkas Arvydas Gudžiauskas.
Perpratę pavaldinių gudrybes, Muitinės departamento vadovai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM), kad būtų patikrintas nedarbingumo pažymėjimų išdavimo prasikaltusiems muitininkams teisėtumas.
SAM komisija, kuriai vadovavo Vidaus audito tarnybos viršininkas Gediminas Valantavičius, iš bendro prasižengusių ir susirgusių muitininkų sąrašo pasirinktinai patikrino apie 30 nedarbingumo pažymėjimų išdavimo atvejų penkiuose šalies miestuose.
Komisija aptiko tik vieną pažeidimą. Jis susijęs su buvusiu muitininku iš Druskininkų Sigitu Januta, kurio karjerą nuo seno žlugdė alkoholis. Per gėrimą jis iš pradžių prarado pamainos viršininko postą, vėliau - tarnybą apskritai.
Kaip "Lietuvos rytui" sakė Muitinės departamento direktoriaus pavaduotoja Ramutė Liupkevičienė, nedarbingumo pažymėjimu S.Januta apsirūpino išsyk po to, kai sužinojo, kad jo girto nuotykiai tapo žinomi vadovybei.
Per kelis ligų mėnesius nedarbingumo pažymėjimus S.Janutai Druskininkuose išrašė ir chirurgas, ir dermatovenerologas.
Tačiau neteisėtu komisija pripažino tik vieną išduotą pažymėjimą - asmens sveikatos istorijoje tiesiog nerasta įrašų apie kone mėnesį trukusį pirmąjį S.Janutos ligų etapą.
Išimtis tik patvirtina dėsnį, kurį savais žodžiais pakartojo kone visi "Lietuvos ryto" kalbinti medikai: jeigu jau imiesi kažką daryti, privalai padaryti švariai.
"Mes tyrėme dokumentus, - pasakojo SAM komisijos vadovas G.Valantavičius. - Paties ligonio atgaline data nepamatysi, o dokumentuose - viskas kaip turi būti. Išdėstyta simptomatika, paskirtas adekvatus gydymas ir procedūros, išrašyti vaistai. Jokių įtarimų".
Atšalusiais pėdsakais, galėdami patikrinti tik kažin kada sutvarkytus dokumentus, paprastai eina ir "Sodros" specialistai. Vien negaluojantiems po įvairių nemalonumų muitininkams "Sodra" pastaraisiais metais išmokėjo dešimtis tūkstančių litų.
"Mums neretai kyla įtarimų, kad nepagrįstai išduodami nedarbingumo pažymėjimai, - neslėpė savo nuomonės "Sodros" Vilniaus miesto skyriaus pašalpų ir nedarbingumo skyriaus vyriausioji nedarbingumo kontrolės specialistė Aldona Juknevičienė. - Net jei neabejoji, pabandyk įrodyti. Sveikatos ant svarstyklių nepadėsi".
"Už laikinąjį nedarbingumą "Sodra" dar dažnai moka darbingiems žmonėms, - sakė Valstybinės medicininės audito tarnybos vadovė V.Vinickienė. - Tie, kurie tikrai serga, bijo prarasti darbą ir eina iš paskutiniųjų".
Naujausias visai anekdotinis atvejis iš muitininkų gyvenimo - Panevėžio teritorinės muitinės Obelių posto inspektorės Laimos Čižikienės istorija.
Telefonu pranešusi, kad ji neatvyks į darbą, nes dėl nugaros skausmų gavo nedarbingumo pažymėjimą, muitininkė šių metų kovo pradžioje tęsė girtų daugiadienių maratoną.
Muitinės departamento pareigūnams teko padėti nemažai pastangų, kol Rokiškyje gyvenančią muitininkę po trijų dienų pagaliau pavyko aptikti Utenos ligoninės ginekologijos skyriuje. Susitikimą apkartino tik tai, kad moteris dar nespėjo išsiblaivyti ir su ja buvo sunku susikalbėti.
Vidaus reikalų sistemos veteranai sutartinai teigia, kad niekur kitur šis reiškinys - ligoninėje slėptis nuo nemalonumų - nebuvo taip paplitęs, kaip šioje žinyboje.
"Tuo metodu naudojosi visi, pradedant kaliniais ir baigiant generolais, - sakė buvęs sovietų laikų Gydymo-darbo profilaktoriumo viršininkas gydytojas Perkūnas Bakšys. - Žmogui į pakaušį neįlįsi, nepažiūrėsi, ar iš tikrųjų skauda".
Buvęs generalinis policijos komisaras, dabar Ekskomisarų biuro vadovas Petras Liubertas, kalbėdamas su "Lietuvos rytu", prisiminė kai kurias sovietų laikais žinyboje įsigalėjusias gudrybes.
Pavyzdžiui, jeigu, artėjant pensijos amžiui, pareigūnai sužinodavo, kad horizonte šmėkščioja atlyginimų didinimas, jie būdavo guldomi į žinybos ligoninę ir galėjo metus laukti geresnių laikų.
Tam reikalui buvo įvesta netgi speciali formuluotė - "laikyti sergančiu".
Jau laisvos Lietuvos laikais ne itin sėkmingai dirbęs vieno didžiųjų miestų policijos vadovas, paprašytas savo noru išeiti, tą pačią dieną atsigulė į ligoninę, ir, sulaukęs, kol pasikeis ministras, vėl dirbo su tais, kurie neseniai siūlė pasitraukti.
Žinybinę ligoninę kai kurie policijos pareigūnai ir šiandien įsigudrina paversti bunkeriu, kuriame bando laikinai slėptis nuo atsakomybės už savo nusikaltimus.
Praėjusių metų spalio 28-osios naktį Eismo priežiūros tarnybos kelių patrulių rinktinės vyresniojo policininko Dariaus Narinkevičiaus vairuojama "Mazda 626" sostinės Gelvonų gatvėje mirtinai sužalojo trisdešimtmetį Š.Marčiulionio krepšinio mokyklos trenerį, buvusį Vilniaus "Statybos" žaidėją Gediminą Ulį.
Per avariją sunkiai nukentėjo taksi automobiliu važiavę krepšininko tėvai bei vėliau nuo patirtų traumų mirusi senelė.
Nuo smūgio šiek tiek nukentėjo ir avarijos kaltininkas D.Narinkevičius.
Policininkui Vilniaus universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje gydytojai konstatavo veido nubrozdinimus.
Suteikę būtinąją pagalbą, medikai policininką tą pačią naktį paleido savo keliais.
Išaušus rytui, D.Narinkevičiui sveikata rūpėjo tik vieninteliu aspektu - kuo greičiau išblaivinti organizmą.
Kitas rūpestis, kur pasiskolinti pinigų ir kaip, galutinai išsiblaivius, ankstų pirmadienio rytą pakeisti kraują.
Kai šiuos planus pavyko įgyvendinti, D.Narinkevičius, po avarijos praėjus kone dviem paroms, atsigulė į Sveikatos priežiūros tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos respublikinę Vilniaus ligoninę. Šios įstaigos chirurgijos skyriuje policininkas gulėjo dvi savaites, kol paaiškėjo kraujo tyrimo rezultatai.
Nuo pat šio įvykio tyrimo pradžios daugybė požymių, įskaitant Vilniaus priklausomybės ligų centre net po keturių valandų nustatytą vidutinį girtumo laipsnį, bylojo, kad avariją sukėlęs policininkas buvo neblaivus.
Tačiau po savaitės byloje atsirado dokumentas, kad D.Narinkevičiaus kraujyje, avarijos naktį paimtame Greitosios pagalbos ligoninėje, alkoholio nerasta. Tai patvirtino ir vėliau atlikta kraujo DNR analizė.
Prireikė net pusės metų, kol pareigūnai nustatė, kokiu būdu buvo pakeistas D.Narinkevičiaus kraujas.
Nors šis faktas jau mėnuo žinomas ne tik kelių policijos vadovams, bet ir aukščiausiems policijos komisarams, D.Narinkevičius iki šiol gali didžiuotis policininko vardu.