Pasak dienraščio, Baltijos jūra dar nespėjo išplauti iš karjerų į Palangos paplūdimį praėjusią žiemą sunkvežimiais suvežto smėlio, tačiau didžiausio šalies kurorto savivaldybės administracijos tarnautojai sako, kad paplūdimių "pamaitinimo" procedūrą būtina pakartoti.
"Dabar paplūdimio būklė yra normali, bet juk dar neprasidėjo audrų sezonas. Išpylei ir viso gero - taip niekur nėra. Paplūdimių "maitinimą" smėliu reikia kartoti, tokia praktika yra visame pasaulyje", - pabrėžė Komunalinio ūkio skyriaus vyr. specialistas Vytautas Vizgirdas.
Baltijos krantų tyrinėtojas, Vilniaus universiteto profesorius Rimas Žaromskis sako, kad šiemet Palangos paplūdimiais rūpinosi pati gamta: šiaurės vakarų krypties vėjas nešė smėlį iš Latvijos.
Anot R.Žaromskio, šiomis sąlygomis kito efektyvaus būdo pajūrio juostai išsaugoti, jei nenorima sudarkyti landšafto, tiesiog nėra.
"Pasaulyje beveik nebėra krantų, kurie nereikalautų pinigų", - tikino profesorius, atmetantis abejones dėl milijoninių lėšų panaudojimo tikslingumo. Tiesa, jis pabrėžė, kad pažangesnis būdas yra kasti smėlį iš jūros, o ne vežti jį iš karjerų. "Iš jūros paimame, jūrai ir grąžiname", - sako R.Žaromskis.
Nors apie tai kalbama jau ne vienerius metus, šįsyk apsispręsta paklusti mokslininkų patarimams - pirmą kartą Palangos paplūdimiai bus papildyti iš jūros gelmių žemsiurbių iškastu smėliu.
Nors pastarąjį kartą kurorto valdžia kruopščiai rinkosi, kokiu smėliu papildyti jūros bangų išplautą paplūdimį - dėl to net vėlavo darbai - akylesni poilsiautojai skirtumą vis dėlto pastebėjo. Naujai atvežtas smėlis nėra toks švelnus kaip senasis.
V.Vizgirdas sutinka, kad smėlis iš karjerų yra ne toks geras: "O iš jūros smėlis bus toks pat, koks ir paplūdimyje".
Galimybę panaudoti Baltijos jūros gelmių smėlį išnagrinėjo Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo instituto mokslininkai, padedami kitų šalies aukštųjų mokyklų bei Lenkijos kolegų.
Atlikta galimybių studija parodė, kad jūroje yra užtektinai krantams tinkamo smėlio, nustatytos zonos, ir kur būtų galima jį kasti. Tiesa, anot mokslų daktaro Sauliaus Gulbinsko, arti Palangos tokių vietų nėra.
Planuojama imti smėlį iš maždaug 24 metrų gylio Juodkrantės-Preilos ruože. "Tas smėlis yra labai geros kokybės", - sakė S.Gulbinskas.
Mokslininko teigimu, Lietuva neturi tokiems darbams skirtų žemsiurbių. Vis dėlto jis teigia, jog smėlio atgabenimas iš jūros neturėtų kainuoti brangiau nei tą darant sausumos keliu.
S.Gulbinskas taip pat pažymėjo, kad šis smėlis neišsilaikys krante amžinai, - ilgainiui jūra jį susigrąžins atgal.
Klaipėdos apskrities viršininko administracija naujus pajūrio juostos tvarkymo darbus ketina pradėti 2007 metų liepą, o užbaigti - iki 2008-ųjų rugpjūčio. Planuojama ne tik papildyti smėliu 1,3 km paplūdimio ruožą, bet ir sutvirtinti 8 km Klaipėdos paplūdimių kopų bei 2 km Neringos kopagūbrio.