Pasak medikų, dalis pirmos kraujo mėginių partijos, gautos iš Alytaus kolonijos, buvo tirta Sankt Peterburgo biomedicininių tyrimų centro laboratorijoje. Daugumoje mėginių nustatytas A štamo žmogaus imunodeficito virusas. Šio štamo virusas palyginti lengvai perduodamas per lytinius santykius. Būtent todėl medikai nerimauja, kad ėIV šitaip gali lengviau išplisti užsikrėtusiems nuteistiesiems išėjus į laisvę.
Dėsninga pabaiga
Iki šiol apie ŽIV epidemiją kolonijoje ir šios problemos sprendimo būdus samprotavo valdininkai ir medikai. Savo požiūrį į tai nutarė išdėstyti vienas kalinių atstovų - už smurtinį nusikaltimą nuteistas 41 metų Kęstutis Visockas, likimo draugams prisistatantis pragaištingo viruso nešiotoju.
- Išvardykite priežastis, dėl kurių, jūsų manymu, Alytaus kolonija tapo didžiausiu ŽIV židiniu.
- Nėra prevencinio darbo su nuteistaisiais, nors aš pats siūliau, kaip tai padaryti.
- Ką konkrečiai siūlėte?
- Aprūpinti nuteistuosius švirkštais, tačiau man buvo atsakyta, kad tai draudžia įstatymai.
- Manote, jog įstatymus buvo galima pažeisti?
- Be abejo, galima. Gydytojas privalo saugoti žmogų, tačiau jiems nusispjauti į tai. Dabar šaukia: "Bomba sprogo!" Tai jokia ne bomba. LŽtai ir metodiškai visą laiką buvo prie to einama.
Vajus, koks dabar vyksta Alytaus kolonijoje, turėjo vykti 1998 metais, kai keletą užsikrėtusiųjų ėIV atvežė. Bet tada visi tylėjo. Nereikėjo nei kraujo tikrinti, nei perspėti, kad imtumės atsargumo priemonių. Apie infekuotuosius sužinojome savais kanalais, bet ir tuomet mums niekas nepadėjo.
Suaugusiųjų gyvenimas
- Jūs kreipėtės su prašymu į kolonijos medikus ir buvote atstumtas?
- Buvo tokių atvejų, nes čia medikai rūpinasi ne kaip padėti žmogui, bet ieško priežasčių, kaip greičiau juo atsikratyti ir sutaupyti kokį litą sveikatos sąskaita. Dabar visi šaukia, kad mes patys kalti. Bet nesiruošiu į viešumą kelti visų užkulisinių problemų.
Čia vyksta suaugusių vyrų gyvenimas, kurį kažkodėl nori pateikti kaip vaikų darželį. Absurdas. Ateina psichologės ir mus moko, kaip gyventi "lageryje". Kaip mes elgiamės, taip ir elgsimės, niekas to nepakeis. Duok Dieve, visiems taip bendrauti tarpusavyje, kaip bendrauja nuteistieji.
- Psichologų pagalba nereikalinga?
- Reikalinga, bet jie turėtų nešti žmonėms taiką, o ne regzti intrigas ir skaldyti žmones. Paskleidžia kalbas, neva užsikrėtusieji pilni agresijos visam pasauliui. Jie ne agresyvūs, bet nežino, kaip elgtis pakliuvus į beviltišką padėtį.
Reikėtų daugiau sveikiesiems aiškinti apie apsisaugojimo būdus. Nuraminti juos, kad niekas neketina jų tyčia užkrėsti. Dori žmonės visur išlieka dori, net ir nelaisvėje. Dabar neužsikrėtusieji užduoda tokius kvailus klausimus, kad juokas ima:
"Ar neužsikrėsime, jei kraujuoja dantenos ir geriame iš vieno puodelio?" Dabar situacija tokia, kad sveikieji didesni ligoniai negu užsikrėtusieji.
- Jūsų nuomone, nuteistųjų kaltės dėl infekcijos išplitimo nėra?
- Dalis kaltės (galbūt net didesnė), be abejo, yra. Tačiau dabar kolonijos darbuotojai tegul nesideda dievais ir nevaidina angelų sargų.