Tuo tarpu Rusijos generalinės prokuratūros atstovai Lietuvos televizijos Naujienų tarnybai patvirtino, kad V.Uspaskichas pasiprašė pabėgėlio statuso. Anot Rusijos pareigūnų, šis prašymas dabar svarstomas.
Lietuvos prokurorai jau išanalizavo teorines galimybes, kaip tokiu atveju galima būti siekti V.Uspaskicho ekstradicijos.
„Jei V.Uspaskichas pasiprašė prieglobsčio Rusijoje, tai šios šalies generalinė prokuratūra sprendimą dėl išdavimo galės priimti tik tada, kai bus išnagrinėtas tokio prieglobsčio suteikimo klausimas“, - DELFI sakė Generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus vyriausioji prokurorė Laima Čekelienė.
Ji kol kas neturi informacijos, kiek laiko Rusijoje trunka prieglobsčio suteikimo klausimų sprendimas.
Prokurorės teigimu, Lietuvoje turime analogišką atvejį – politinio prieglobsčio Lietuvoje pasiprašė Rusijos išduoti prašomas eksbankininkas Igoris Babenka. Ar suteikti jam prieglobstį Migracijos departamentas skubos tvarka sprendė tris mėnesius.
Vėliau prasidėjo bylinėjimosi procesas dėl prieglobsčio suteikimo. Jis trunka jau daugiau nei pusantrų metų. Teismams priėmus galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo, bus sprendžiama dėl I.Babenkos išdavimo. Tačiau jei jam bus suteiktas politinis prieglobstis Lietuvoje, jo pareigūnai Rusijai išduoti nebegalės.
Lygiai taip pat, anot L.Čekelienės, gali būti ir su V.Uspaskichu. Jei jam Rusija suteiks prieglobstį, tai Lietuvos teisėsaugininkai nebegalės prašyti jo išduoti. Prokurorė pabrėžė, kad pabėgėlio statusas yra laikinas.
Tuo tarpu Rusijos teisėsaugininkai Lietuvos Generalinės prokuratūros dar oficialiai neinformavo apie tai, kad Maskvoje praėjusio penktadienio naktį buvo sulaikytas tarptautiniais kanalais ieškotas V. Uspaskichas. Tačiau to Lietuvos pusė nedramatizuoja, nes pranešimų atsiuntimas apie Rusijoje sulaikytus ieškomus asmenis kartais užtrunka nuo dviejų iki trijų savaičių.
Kadangi iki šiol nėra gavusi oficialaus pranešimo apie įtariamojo sulaikymą, Generalinė prokuratūra negali siųsti Rusijai teisinės pagalbos prašymo dėl V. Uspaskicho ekstradicijos. Tokį prašymą prokurorai jau yra parengę ir išvertę į rusų kalbą.
Rusija Lietuvos prašymo dėl ekstradicijos esą lauks 40 dienų, o tuomet šios šalies prokurorai priims sprendimą dėl asmens išdavimo arba neišdavimo. Tuomet V. Uspaskichas šį sprendimą gali apskųsti teismui. Teismas skundą privalo išnagrinėti per pusantro mėnesio, o vėliau asmuo, nesutikęs su šiuo sprendimu, kasacine tvarka gali kreiptis į Rusijos Aukščiausiąjį Teismą. Šiuo atveju pareiškimas gali būti nagrinėjamas apie pusę metų.
Asmens Rusija neišduoda, jei jis yra Rusijos pilietis, yra paprašęs Rusijoje politinio prieglobsčio, jei jau buvo nuteistas už veiklą, dėl kurios yra vėl ieškomas, kai kuriais kitais atvejais.
Politinio prieglobsčio prašo ir nusikaltėliai
L.T. pažvelgė į anksčiau iš Lietuvos pabėgusių ir užsienyje politinio prieglobsčio pasiprašiusių asmenų istorijas.
Garsiausi iš tų bėglių – Sausio 13-osios įvykių kaltininkai ir Medininkų žudikai. Užsienyje politinio prieglobsčio taip pat prašėsi nemažai asmenų, kurie Lietuvoje turėjo būti teisiami už įvairius nusikaltimus. Dar viena politinio prieglobsčio besiprašančių asmenų kategorija – homoseksualai arba jais pasivadinę asmenys. O sovietiniais metais iš Lietuvos spruko jūreiviai ir mokslininkai.
Po Sausio 13-osios įvykių politinio prieglobsčio pasiprašęs Vladislavas Švedas nesislapsto. Jis dirba skandalais pagarsėjusio politiko Vladimiro Žirinovskio vadovaujamos Liberalų demokratų partijos sekretoriate.
Bėgdamas iš Lietuvos V.Švedas iš pradžių pasislėpė Baltarusijoje. Valstybėje kaimynėje jis ir pasiprašė politinio prieglobsčio.
Kai Lietuvos generalinė prokuratūra 1996 m. baigė tirti Sausio 13-osios bylą, Baltarusija atsisakė Lietuvai išduoti V.Švedą, nors jis buvo kaltinamas antivalstybinių organizacijų kūrimu, žmonių žudymo organizavimu, žmonių sužalojimu ir kitais nusikaltimais.
Supratęs, kad Lietuvai yra nepasiekiamas, V.Švedas persikėlė gyventi į Maskvą. Panašiai elgėsi ir kiti Sausio 13-osios žudynių kaltininkai.
Prieš trejus metus pasinaudojęs apgaule įgytu pasu į Daniją iš Lietuvos paspruko klaipėdietis Algimantas Baranauskas. Jis buvo kaltinamas nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir narkotikų platinimu. Į užsienį su žmona ir dviem vaikais pabėgęs vyras pasiprašė politinio prieglobsčio. A.Baranauskas tikino, kad tėvynėje jam ir jo šeimai gresia pavojus.
Sovietiniais metais šis vyras, kuris tuo metu turėjo Krakio pavardę, buvo nuteistas už tai, kad žiauriai sumušė savo patėvį. Šis vėliau mirė. Grįžęs iš kalėjimo buvęs nusikaltėlis pasirinko žmonos pavardę ir gavo naują pasą.
Nusikaltėliais galima laikyti ir Praną Brazinską bei jo sūnų Algirdą. 1970-aisiais jie užgrobė lėktuvą AN-24 ir privertė jo ekipažą nusileisti Turkijos Trabzono mieste, kur paprašė politinio prieglobsčio. P.Brazinskas anksčiau buvo teistas. Per lėktuvo užgrobimą žuvo žmogus.
Tačiau net ir tai neatšaldė Jono Simokaičio ir jo žmonos Gražinos Mickutės noro sprukti į užsienį. Rizikuodami įgulos ir keleivių gyvybe tais pačiais metais jie ryžosi užgrobti lėktuvą IL-14, skrendantį iš Vilniaus į Palangą. Ekipažui jie planavo nurodyti skristi į Švediją. Neabejojama, kad šioje šalyje pora būtų pasiprašiusi politinio prieglobsčio.
Negavę šaunamojo ginklo lėktuvui užgrobti, J.Simokaitis ir G.Mickutė ketino salone skrydžio metu prilaistyti benzino ir grasinti jį padegti. Tačiau lėktuvo grobikai buvo sulaikyti įgulos.