"Žmogus, atėjęs atlikti išpažinties, nebus tikras, kad dvasininkas nėra užverbuotas", - per diskusijas sakė mišriai parlamentarų grupei priklausantis jaunalietuvis Stanislovas Buškevičius.

Jo teigimu, slaptųjų tarnybų veikloje neturėtų dalyvauti ir politikai.

"Aš galvoju, kad politikai neturėtų veltis į slaptųjų agentų darbą, nes kitu atveju praras prasmę balsavimai Seime dėl biudžeto. Įsivaizduokime, jog koks nors Seimo narys yra slaptasis agentas. Kaip jis balsuos dėl specialiųjų tarnybų biudžeto? Aišku, jis balsuos taip, kaip bus reikalinga", - sakė parlamentaras.

Tačiau Seimas šioms pataisoms nepritarė.

Įstatymas nereglamentuoja, kas negali būti slaptosios veiklos dalyviais, tačiau draudžia taikyti operatyvinę veiklą prieš šalies prezidentą.

Operatyvinė veikla gali būti taikoma tiek prieš Vyriausybės vadovą, tiek prieš Seimo pirmininką, Vyriausybės ir Seimo narius.

Tačiau naujos redakcijos įstatyme uždrausta operatyvinės veiklos subjektams provokuoti asmenis padaryti nusikalstamas veikas.

Provokacija, pagal įstatymą, laikomas spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamą veiką, apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jei dėl to jis padarė nusikaltimą, kurio anksčiau neplanavo daryti.

Seimas, priimdamas naujos redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymą, sustiprino operatyvinės veiklos parlamentinę kontrolę.

Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko, ją vykdys nuolatinė, turinti plačius įgaliojimus, įvairioms frakcijoms atstovaujanti parlamentinė komisija.

"Tai yra esminis naujo Operatyvinės veiklos įstatymo momentas. Šios srities parlamentinė priežiūra turi būti kompetentinga, tvirta, užtikrinanti žmogaus teises, laisves", - sakė Eltai A.Sadeckas.

Pasak jo, specialiųjų tarnybų įgaliojimai, priėmus naują įstatymą, nesikeis, tačiau operatyvinę veiklą apibrėžiančios sąlygos bus aiškesnės, tikslesnės. Anot A.Sadecko, rengiant jį buvo akcentuotas dėmesys į formuluočių tikslumą, į nuostatų, apibrėžiančių operatyvinės veiklos panaudojimo galimybes, vienareikšmiškumą, kad jos negalėtų būti traktuojamos išplėstinai.

A.Sadeckas tikisi, kad tai leis išvengti galimų piktnaudžiavimų, savivalės ir žmogaus teisių pažeidimų.

Įvairioms frakcijoms atstovaujantys Seimo nariai pripažino, kad naujos redakcijos Operatyvinės veiklos įstatymas nėra tobulas, tačiau profesionaliai parengtas ir optimalus variantas.

Naujos redakcijos įstatymas įsigalioja nuo 2002 metų birželio 1 dienos.