Vienadienis didvyris
Rusijos viešojoje erdvėje „Su-27“ katastrofai Lietuvos teritorijoje nebuvo skiriama tiek dėmesio, kiek pas mus. Vis dėlto Maskva pasistengė net iš tokios sau nepalankios situacijos išpešti kuo daugiau naudos.
Porą savaičių po „Su-27“ katastrofos pilotas V. Trojanovas buvo pagrindinis Rusijos didvyris. Apie karo lakūną iš Leningrado srities sužinojo visa šalis. Jo likimu buvo susirūpinę nemažai eilinių rusų, nes oficialūs Rusijos informacijos šaltiniai, turintys didelę įtaką paprastų piliečių sąmonei, vaizdavo V. Trojanovą kaip kareivį, patekusi į priešo nelaisvę.
Rusijoje netrūko griežtų pasisakymų, kurių pagrindinis motyvas buvo tai, kad Lietuva neturi juridinės teisės nei laikyti V. Trojanovą, nei savarankiškai tirti incidento aplinkybes. Nebuvo praleista progos pasišaipyti ir iš oro policijos funkcijas virš Baltijos šalių atliekančių NATO pajėgų. Kalbėdamas apie tai, kodėl „Su-27“ įskridęs į Lietuvos oro erdvę laiku nebuvo perimtas mūsų šalies padangėje patruliuojančių Aljanso lėktuvų, Rusijos karinių oro pajėgų vadas Vladimiras Michailovas pareiškė: „Tą dieną budėjo išgirtieji vokiečių NATO lakūnai. Gal jie alų gėrė?“
V. Trojanovui gelbėti iš Lietuvos „nelaisvės“ buvo pasitelktos visuomeninės organizacijos. Leningrado srities liuteronų organizacijos, regioninių partijų atstovai bei Lodeinojė Polė garnizono karininkų žmonų grupė surengė piketą prie Lietuvos ambasados Maskvoje, išsiuntė pareiškimą Europos žmogaus teisių gynėjams. Reikia paminėti, kad Rusijoje buvo plačiai skelbiama, kad V. Trojanovas yra suimtas ir tardomas, bet ne visada pabrėžiama, jog lakūnas laikomas ne kur nors kalėjime, o patogiame Vilniaus viešbutyje.
Tapo atpirkimo ožiu
Atrodė, kad tėvynėje V. Trojanovo turėjo laukti šlovė. Tik spėjęs atsidurti Kaliningrade jis pareiškė, kad ir toliau nori skraidyti. Rusijoje šitas pareiškimas buvo sutiktas ypač entuziastingai, ypač dėl to, kad atsirado priežastis dar kartą papriekaištauti Lietuvai dėl neva tinkamai nesuteiktos medicininės pagalbos po katapultavimosi – esą dėl to lakūnas nebūtų galėjęs grįžti prie vairo. Beje, iš karto po sulaikymo V. Trojanovas buvo apžiūrėtas Lietuvos medikų. Vėliau jis pats atsisakė bet kokios medicininės pagalbos.
Buvo numatyta, kad grįžęs į Rusiją lakūnas išdėstys kelias patriotizmo pamokas Lodeinojė Polė mokykloje, kur mokosi abu jo sūnūs. V. Trojanovas savo šalyje trumpai tapo šių laikų patrioto simboliu.
Greičiausiai jis ir pats patikėjo aplink jį sukurtu mitu. Bet vėliau sėkmė nuo piloto nusigręžė. Atlikęs Maskvai reikalingą propagandinę funkciją, lakūnas iš didvyrio pavirto atpirkimo ožiu.
Ankščiau tvirtinęs, kad V. Trojanovas yra tikras profesionalas, Rusijos karinių oro pajėgų vadas V. Michailovas galiausiai pareiškė, kad jis tikrai padarė ne viską, ką galėjo, ir dėl to jo kompetencija galima suabejoti. Karinių oro pajėgų vado manymu, naikintuvas buvo prarastas dėl klaidų ir aplaidumo. 2005 metų gruodį V. Trojanovo, kaip piloto, kvalifikacija buvo pažeminta iki antros klasės. Šių metų rugpjūtį Rusijos karinių oro pajėgų pilotą dėl prastos sveikatos būklės apskritai nutarta atleisti iš tarnybos.
Incidentai kartojasi
Kurį laiką po V. Trojanovo istorijos Rusija mūsų šalies oro erdvėje elgėsi mandagiai. Tačiau šių metų vasarą Lietuvos oro sienos pažeidimai pradėjo kartotis beveik reguliariai.
Birželio 19 dieną Baltarusijos karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Mi-8“ dukart per vieną dieną mažame aukštyje įskrido į Lietuvos teritorijos gilumą Lazdijų rajone. Dėl šio pažeidimo Baltarusijai išsiųsta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos diplomatinė nota.
Birželio 29 dieną Rusijos karinių oro pajėgų naikintuvas „Su-27“ pažeidė Lietuvos oro erdvę, iš Kaliningrado srities įskridęs į Pagėgių savivaldybės teritoriją maždaug 3 kilometrus. Rusijos diplomatai dėl šio įvykio pareiškė apgailestavimą ir teigė, kad incidentas įvyko dėl techninių priežasčių.
Liepos mėnesį Baltarusijos karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Mi-24“ apie 100 metrų įskrido į Lietuvos teritoriją Varėnos rajone.
Rugsėjo 1 dieną pasirodė pranešimų, kad į Lietuvą iš Kaliningrado srities įskrido Rusijos karinių oro pajėgų sraigtasparnis „Mi-8“, tačiau šią savaitę pranešta, kad siena pažeista nebuvo. Šią savaitę užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas pareiškė, kad nerimo dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimų kelti nereikėtų. „Nefiksuojame jokio suaktyvėjimo ar kokių nors nedraugiškų veiksmų. Pasienyje tarp kaimynų visko įvyksta. Mudu su krašto apsaugos ministru stengiamės labai dalykiškai, racionaliai, pragmatiškai, gerų kaimynystės santykių dvasia su kaimynais viską išsiaiškinti“, – sakė P. Vaitiekūnas.
Šiek tiek kitaip situaciją įvertino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Alvydas Sadeckas. Rugsėjo pradžioje Lietuvos radijui jis sakė, kad Lietuvos oro erdvės pažeidimai gali būti traktuojami kaip nesiskaitymas su mūsų šalimi.
Raginimas neišgirstas
Po V. Trojanovo pilotuojamo „Su-27“ katastrofos Lietuvoje pasigirdo balsų, siūlančių demilitarizuoti Kaliningrado sritį, įtraukiant į problemos sprendimą ir Europos Sąjungos (ES) institucijas. ES santykiai su Rusijai priklausančia Kaliningrado sritimi buvo aptarti praėjusių metų rudenį Briuselyje vykusiame ES nacionalinių parlamentų užsienio reikalų bei gynybos komitetų posėdyje. Tačiau, kaip tuo metu tvirtino Seimo NSGK pirmininkas A. Sadeckas, Kaliningrado demilitarizavimo klausimas ten buvo apeitas.
A. Sadeckas tikino paklausęs susitikime dalyvavusio ES aukšto atstovo bendrajai užsienio ir saugumo politikai Javiero Solanos, kokios pozicijos ES laikysis dėl Kaliningrado demilitarizavimo, tačiau į klausimą nebuvo atsakyta. Reakcijos nesulaukta nusiuntus ir raštišką paklausimą. „Manau, tai susiję su ES ir NATO politika Rusijos atžvilgiu, ES ir Rusijos santykiais. Tai nenoras gilintis ir aštrinti esamų problemų“, – tada kalbėjo NSGK vadovas.
Europarlamentaras Vytautas Landsbergis savaitraščiui „Panorama“ sakė, kad Kaliningrado demilitarizavimo problema Europos Parlamente, ypač Europos Komisijoje, yra nutylimas klausimas. „Europos Komisijos užsienio politika yra labai prisitaikanti prie Rusijos pozicijos“, – tvirtino politikas.
Vis dėlto, jo manymu, Lietuva visada gali priminti šį klausimą – taip kartais esą galima sulaukti ir atgarsio, ypač iš kaimyninės Lenkijos, linkusios aštriau kelti iškylančias problemas. „Žinoma, Rusijai tai nepatiktų. Bet jeigu esame tokie kinkadrebiai, kad bijome užduoti mums svarbų klausimą tai esame maža ko verti kaip valstybė“, – sakė europarlamentaras.
Nepatikimi kaimynai
Grėsmė, kad tokie incidentai kaip „Su-27“ katastrofa Lietuvoje gali kartotis, kyla ir dėl Rusijos karinių pajėgų padėties. Per metus, praėjusius nuo V. Trojanovo skrydžio, pačioje Rusijoje įvyko mažiausiai du incidentai, susiję su Kaliningrado srityje dislokuotais kariniais naikintuvais.
Šių metų birželio 20 dieną Čkalovsko kariniame aerodrome sprogo naikintuvas „Su-27“. Incidento priežastimi tapo netvarkinga technika, naudojama aerodrome – nuo jos lėktuvas ir užsiliepsnojo. Kitas, rimtesnis, incidentas įvyko po mėnesio. Liepos 30 dieną kildamas iš Černechovskio miesto aerodromo sudužo karinis lėktuvas „Su-24“. Jis turėjo dalyvauti parodomosiose skrydžiuose, stebimuose Rusijos gynybos ministro Sergejaus Ivanovo. Per katastrofą, pasak laikraščių, žuvo du geriausi Baltijos laivyno lakūnai.