Bene pirmieji į Valstybės tarnybos įstatymą Vidaus reikalų sistemoje sureagavo Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato Tardymo valdybos tardytojai. Gaudami vidutinę - 800 litų - algą, pareigūnai nelinkę taikstytis ją sumažinus beveik 200 litų.

Bręstantį konfliktą Tardymo valdyboje bandė užglaistyti komisariato vadovybė, ji su tardytojais surengė susitikimą. Sostinės policijos vadovas Erikas Kaliačius, pavaduotojai, finansininkai ir Juridinio skyriaus vadovas tardytojams bandė paaiškinti, kodėl nemokamas priedas, tačiau nieko konkretaus taip ir nepasakė. Tardytojai po pokalbio su vadovybe įsitikino, kad priedų tikrai negaus.

Anot Tardymo valdybos ypač svarbių bylų vyresniojo tardytojo Tomo Vaitkunsko, vadovybė ir finansininkai, matyt, ne taip suprato šių metų kovo 21 dienos Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo ir papildymo nuostatas dėl priedų.

Tokias išvadas tardytojai daro todėl, kad gegužės pradžioje Finansų skyrius žodžiu informavo tardytojus apie tai, kad, nuo 2002-ųjų balandžio 1-osios apskaičiuojant pereinamojo laikotarpio valstybės tarnautojui priklausantį darbo užmokestį, į jį nebus įtrauktas priedas už turimą vidaus tarnybos laipsnį.

Pareigūnų nuomone, naujasis įstatymas, kuriuo remiasi Finansų skyrius, tepakeitė pereinamojo laikotarpio darbo užmokesčio apskaičiavimo formulę, todėl jiems nėra suprantama, kokiu pagrindu nuo balandžio 1-osios į tardytojo darbo atlyginimą neįskaičiuojamas priedas už turimą laipsnį (iki šio laiko jis buvo skaičiuojamas).

Juolab kad, tardytojų nuomone, 2000 metų rugpjūčio 31 dienos vidaus reikalų ministro įsakymu buvo suteikti eiliniai vidaus tarnybos laipsniai Vilniaus tardytojams. Jokių norminių aktų, kuriais remiantis būtų panaikintas šis įsakymas ar ankstesni įsakymai dėl vidaus tarnybos laipsnių tardytojams suteikimo, nepriimta.

Pasipiktinę sumažėjusiu atlygiu už darbą, tardytojai rengia ieškininį pareiškimą teismui - taip nori išsikovoti priedus.

Bėga kitur

Pareigūnai, neišgalėdami išmaitinti šeimų, palieka policiją ir, laimėję konkursus, išeina dirbti kitur. Praėjusią savaitę į Muitinės kriminalinę tarnybą perėjo dirbti ne vienerius metus sostinės Narkotikų kontrolės skyriuje dirbęs pareigūnas. Motyvas - daug didesnis atlyginimas, galimybė tobulėti.

Specialistai, daug metų paaukoję operatyviniam darbui ir kriminaliniams nusikaltimams tirti, taip pat palieka policiją ir ieško geriau mokamo darbo, net išvažiuoja užsienin dirbti su teisėtvarka nesusijusių darbų. Neseniai darbą policijoje paliko keli 2-ojo ir 3-iojo policijos komisariatų kriminalistai.

Sostinės 3-iojo policijos komisariato vadovė Liucija Borusevičienė sakė nesistebinti tokiu pavaldinių sprendimu. "Įsivaizduokit eilinį pareigūną, nuolat skubantį pagal iškvietimą. Jam tenka dirbti ir vakarais, ir naktimis. Kartais net pavalgyti laiko nelieka. Važiuodamas įvykio vieton, jis nežino, ar susitikimas su nusikaltėliu jam baigsis laimingai. Ir už tokį sunkų darbą jis tegauna vidutiniškai 700 litų", - teigė Borusevičienė.

Praretėjusį būrį sostinės policijos vyresnybė bando užpildyti naujokėliais, ką tik iškeptais pareigūnais, gavusiais Teisės universiteto diplomą (ar dar tik studijuojančiais). Tačiau, anot kriminalistų, su tokiu žmogumi tenka vargti metus ar dvejus, kol jis įgauna pakankamai įgūdžių ir gali dirbti savarankiškai.

Ne ką geresnė finansinė padėtis greitojo reagavimo rinktinėje "Aras". Rinktinės vadovas Viktoras Grabauskas LŽ pasakojo, kad jo pavaldiniai, gaudami 900 litų atlyginimą, negali išmaitinti šeimų, sumokėti už komunalines paslaugas.

10 metų "Aro" rinktinėje dirbęs pareigūnas, su žmona ir mažu vaiku gyvenantis bendrabučio kambarėlyje, norėjo gauti paskolą banke įsigyti erdvesniam būstui. Jam buvo atsakyta, kad paskola nebus suteikta, mat neužtenka pajamų. Pareigūnas susirado darbą užsienyje ir sukrovęs daiktus palieka Lietuvą.

Per metus, anot Grabausko, "Arą" palieka 4-5 specialistai. Jie gauna geresnių darbo pasiūlymų Krašto apsaugos ministerijoje, Valstybės saugumo departamente ar Specialiųjų tyrimų tarnyboje.