Tarp muzikos gurmanų - A.Brazauskas
„Kaip nekeista, vienas iš muzikos gurmanų ir žinovų – buvęs mūsų prezidentas ir premjeras Algirdas Brazauskas, kuris, pastebėjau, mėgsta ne tik klasikinę muziką, bet ir operą. Jį teko matyti Londono simfoninio orkestro koncerte, kur su didžiuliu susidomėjimu ne tik klausė, bet ir komentavo, jam buvo įdomu, kokie instrumentai ar jų grupės įstoja, groja. Pastebėjau, kad klausydamas koncertą A.Brazauskas kartais seka tekstą ir labai įsijaučia“, - pasakojo koncertinės organizacijos atstovė.
Tarp nuolatinių filharmonijos lankytojų – ir Adamkų šeima. „Jie visada prašo pranešti apie ryškiausius, įdomiausius koncertus, kad sekretorė net neklausdama jų įtrauktų į dienotvarkę“, - sakė R.Prusevičienė.
Per koncertus tarp politikų ir menininkų mezgasi ir svarbūs asmeniniai kontaktai. DELFI pašnekovė prisiminė, kaip kompozitoriaus Radijono Ščedrino jubiliejiniame koncerte, dirigentas Mstislavas Rostropovičius nuo scenos lietuviškai pasveikino prezidentą V.Adamkų su gimtadieniu - šoko žemyn ir čiupo jį į glėbį.
„Žinau, kad prezidentas tai atsimins visą gyvenimą“, - komentavo R.Prusevičienė.
Prisėda ant sofutės
Vieno Lietuvos politiko gyvenimas be muzikos tiesiog neįsivaizduojamas, jis „būna kas antrame koncerte“. Europarlamentarą – muzikologą, pianistą - Vytautą Landsbergį į filharmoniją traukia ne tik meilė muzikai, bet ir profesinis interesas.
„Būna kartais, kad koncertas ką tik prasidėjęs, ir tyliai tyliai įeina V.Landsbergis. Su žmona prisėda ant sofutės (salės šone – DELFI), kad netrukdytų kitiems, niekada nekelia iš vietų žmonių. Dabar iš apsilankymų filharmonijoje net galima spręsti, ar politikas yra grįžęs į Lietuvą“, - pasakojo R.Prusevičienė.
Iš politikų klasikinės muzikos koncertuose galima pamatyti ir Andrių Kubilių, kurio žmona groja filharmonijos simfoniniame orkestre. Anksčiau įvairiose akcijose dalyvaudavo Petras Auštrevičius.
„Dabar šis politikas kiek retesnis svečias, tačiau mes jį pažįstame dar nuo ambasadoriavimo Suomijoje laikų, kai toje šalyje surengė didžiules Lietuvos dienas“, - prisiminė filharmonijos darbuotoja.
Koncertuose vaikams pastebėtas tik A.Paulauskas
Klasikinės muzikos gerbėjai ne tik per televiziją matę ministrę Romą Žakaitienę. Anot jų, politikė domisi labai įvairaus stiliaus muzika, tačiau atrodo, pirmenybę teikia džiazui, flamenko stiliui. Vilniaus meras dažniau pastebimas pramoginiuose renginiuose ir džiazo koncertuose.
„Kaip dera pagal pareigas, į koncertus-minėjimus visada ateidavo Seimo vicepirmininkas Česlovas Juršėnas. Koncertuose nedaug kartų teko matyti dabartinį Vyriausybės vadovą Gediminą Kirkilą, tačiau per Sausio 13-ąją prieš koncertą Šventų Jonų bažnyčioje jis pasakė tikrai labai jaudinančią ir asmenišką kalbą“, - prisiminė R.Prusevičienė.
Artūras Paulauskas su žmona Jolanta ir vaikais yra aplankęs nemažai sekmadieninių koncertų visai šeimai. Daugiau politikų, skiepijančių atžaloms meilę muzikai užfiksuoti nepavyko.
Patogiausios vietos
Paklausta, ar yra politikų, kurie į filharmoniją ateina be išankstinio pranešimo – tiesiog nusiperka bilietą ir klausosi muzikos, R.Prusevičienė ilgokai galvojo.
„Negalėčiau prisiminti, - atsakė. - Daugiau tokių žmonių žinau iš kitų sferų. Pavyzdžiui, didžiuliu malonumu klausytis muzikos išsiskiria ekonomistė Elena Leontjeva. Jos, kaip pati sako, net vaikai užaugę filharmonijos koncertuose. Dažnai ateina filosofas Leonidas Donskis, džiazo koncertų nepraleidžia gydytojas, verslininkas ir melomanas Jonas Žiburkus. Tai – tikrieji muzikos fanai“.
Eilė, skirta filharmonijos svečiams, valstybės vadovams, projektus pristatančių užsienio ambasadų atstovams ir rėmėjams – patogiausia visame parteryje, bet akylai saugoma. Lankantys koncertus patvirtins: neretai ji pustuštė, tačiau studentų ar „mažiau informuotų“ muzikos gerbėjų savavališki bandymai užimti laisvas vietas visada baigiasi nesėkme.
Dar viena privilegija?
DELFI: Politikams skiriamos nemokamos vietos – dar viena privilegija ar tiesiog filharmonijos pastangos supažindinti šalies vadovus ir Seimo narius su kultūros vyksmu ir taip siekti palankių sprendimų?
R.Prusevičienė: Be abejo, mums labai svarbu, kad politikai žinotų, kas vyksta kultūriniame gyvenime. Tai, kad jiems pasiūlome vietas 9-oje eilėje, atitinka ir mūsų pačių reprezentacinius – strateginius tikslus.
DELFI: Kiek vyriausybinių vietų filharmonijoje būdavo išperkama sovietmečiu?
R.Prusevičienė: Manau, niekas niekada tų vietų nepirkdavo. Galiodavo skambučio teisė, tad filharmonijos vadovai turėdavo palikti pakankamą rezervą.
DELFI: O dabar?
R.Prusevičienė: Dabar tą vienintelę 20 vietų eilę ir turime, kai tuo tarpu Nacionalinis operos ir baleto teatras – visą ložę.
Patys savo nuožiūra aptariame kiekvieno koncerto svečių, rėmėjų arba partnerių sąrašą. Kviečiame žmones, kurie susiję su mūsų veikla arba tiesiogiai su projektais.
DELFI: Pasiliekate kvietimų ekstra atvejams?
R.Prusevičienė: Kartais turime rezervą, bet jis jokiu būdu nėra kvietimams. Paprastai rezerve brangiausi bilietai, kuriems paklausa padidėja paskutinę minutę. Dažnai tai brangesni arba naujametiniai koncertai.
DELFI: O jei paskambina koks ypatingas asmuo?
R.Prusevičienė: Man atrodo, dabar jau niekur nėra tokio masinio kvietimų išdavimo. Nėra taip, kad laukiam-nesulaukiam, kol kažkas paskambins ir laikome tuščias vietas.
Kartais net malonu kokiam „VIPui“ pasakyti: „Deja, pavėlavote“. Stebime žiūrovų srautus ir stengiamės, kad visos vietos būtų maksimaliai išnaudotos.
Nauja mada
DELFI: Ar klausytis akademinės muzikos darosi madinga?
R.Prusevičienė: Taip, ši mada grįžta, nes visi vertina kokybę, o pas mus – gyvas garsas, „gyvi“ labai profesionalūs atlikėjai. Atvažiuoja nemažai tikrų užsienio žvaigždžių, kurias galėdavome išgirsti tik iš įrašų.
Jau atsiranda turtingų snobų, kurie leidžia sau nuvykti į Vienos operą arba Milano „La Scalą“ ir grįžę čia vietoje kažko panašaus ieško, pajunta kultūrinį alkį.
DELFI: Matyt, ir kainas palygina?
R.Prusevičienė: Be abejo, ten kai kurie koncertai kainuoja nuo 500 eurų. Tačiau puikios muzikos kai kur galima pasiklausyti ir už 11-70 eurų. Daugiausiai kainuoja opera. Jos pastatymai brangūs, tačiau klausytojams – visokeriopas malonumas.
DELFI: Tai gal ir jūs naująjį sezoną žadate branginti bilietus?
R.Prusevičienė: Tik pigiausius. Praėjusį sezoną jie kainavo 10 litų, o šį sezoną - 5 litais brangiau. Sovietmečiu už kultūra buvo nemokama, žmonės prie to įprato, tad bilietų kainas lyginti su europinėmis kol kas būtų per drąsu.