Kaip šeštadienį rašo "Lietuvs rytas", neseniai šis kalinys su kitu nuteistuoju Mindaugu Gyliu dėl tos pačios problemos skundėsi ir Lietuvos teismams. Tačiau Kauno apygardos administracinio teismo nutartis nebuvo jiems palanki. Teismas pabrėžė, kad kalinio teisinis statusas yra specifinis, todėl jo asmeninės laisvės yra suvaržytos.

„Jei jau esame Europos Sąjungoje, tai ir būkime joje. Juk užsienyje nėra apribojimų kaliniams auginti barzdą ir ūsus“, – piktinosi V. Ramanauskas.

Kalėjimų departamento apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas Viktoras Davidenka aiškino, kad barzda ar ūsai gali labai pakeisti kalinių išvaizdą, o tai apsunkintų jų apsaugą. Jiems būtų lengviau pabėgti į laisvę: barzdoti kaliniai galėtų pasprukti susikeitę vietomis.

M. Romerio universiteto Penitencinės teisės ir veiklos katedros vedėjas Julius Dermontas tvirtina, kad reikalavimas neauginti barzdos saugumo sumetimais prieštarautų tarptautiniams dokumentams. Tačiau, jo nuomone, negalima į Lietuvos įkalinimo įstaigas mechaniškai perkelti nuostatų, kurių įgyvendinti dar nepasirengta.

Europos kalėjimuose kaliniai laikomi atskirose kamerose, juos prižiūri kur kas daugiau žmonių, jie turi daugiau galimybių įsidėmėti ir atpažinti nuteistąjį. Todėl greičiausiai barzdas Lietuvos įkalinimo įstaigose bus leista auginti tik tuomet, kai bus pradėti skenuoti kalinių pirštų atspaudai – tik taip juos bus galima patikimai atpažinti.