Kaip DELFI sakė VMI viršininko pavaduotojas Daivis Zabulionis, išlaidų deklaravimas padėtų atskleisti valstybės tarnautojų veiklos skaidrumą.
„Kadangi valstybės tarnautojai dirba viešai, jų išlaidos turi būti skaidrios ir žinomos. Visiems gyventojams deklaruoti išlaidų nėra prasmės. Kilus įtarimams dėl galimai neteisėtai įgytų pajamų ir turto, taikomos atitinkamos kontrolės priemonės – fizinio asmens turto mokestiniai tyrimai arba patikrinimai“, – aiškino VMI viršininko pavaduotojas.
Pernai po gyventojų turto ir pajamų pagrįstumo patikrinimų 834 asmenys papildomai į biudžetą sumokėjo beveik 12 mln. litų. Šiais metais jau surinkta beveik milijonu litų daugiau nei 2005 metais iš viso.
Daugiau galių VMI
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas DELFI sakė skeptiškai vertinantis išlaidų deklaravimą. Jo manymu, labai retoje šalyje tai yra daroma, dažniausiai atsirenkamos ir nuodugniai tikrinamos atskiros gyventojų grupės.
„Aš manyčiau, kad jei kyla abejonių dėl politikų ir įmonių vadovų pajamų ir turto deklaracijų, visada galima pareikalauti jas pagrįsti“, – aiškino J.Lionginas.
Jo teigimu, teisėsaugos organai turi tokią teisę, tik ja naudojasi labai retai. Pašnekovo nuomone, akivaizdi problema, kad asmenys, turintys deklaruoti pajamas, turtą perrašo artimiesiems, todėl, anot J. Liongino, reikėtų tobulinti įstatymus, kurie suteiktų daugiau galių VMI.
Jis taip pat mano, kad visuotinis išlaidų deklaravimas nepasiteisintų ir niekas apskaitos nevestų.
„Nereikia išradinėti dviračių, reikia tik tobulinti dabartinę tvarką“, – sakė J. Lionginas. VMI dabar atsirenka abejonių keliančias deklaracijas ir kviečia asmenis pasiaiškinti.
Jo teigimu, daugelyje šalių išlaidų deklaravimas susijęs su mokesčių naštos sumažinimu gyventojams, kai už deklaruojamas tam tikras išlaidas grąžinama dalis sumokėtų mokesčių.
Deklaracijos niekam nerūpi
Buvusi Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkė, parlamentarė Nijolė Steiblienė DELFI sakė, kad Lietuvoje iš esmės per vėlai buvo pradėta reikalauti pateikti deklaracijas.
„Tada prasidėjo procesai – tie, kurie deklaruoja, perleidžia giminėms, kuriems nereikia deklaruoti, atsirado įvairūs skolinimaisi. Jei būtų prasidėjęs visuotinis pajamų deklaravimas, o ne tik tam tikrų žmonių, tai mes šiandien turėtume kur kas švaresnę padėtį nei dabar“, – sakė Seimo narė.
Ji sako, kad jau iš dabar pateiktų pajamų ir turto deklaracijų galima labai daug sužinoti apie žmogaus išlaidas.
„Mes dabar parašome pajamas ir turtą, tačiau tos deklaracijos guli, jomis niekas neužsiima. Pavyzdžiui, valdininkas statosi namą, tai paskaičiuokit ir paklauskit jo, iš ko jis pasistatė namą ir jūs pamatysit, kad jis neturės, kaip įrodyti“, – aiškino N. Steiblienė.
Daliai piliečių deklaruoti reikėtų
Vilniaus universiteto profesorius, Apskaitos ir audito katedros vedėjas Vaclovas Lakis DELFI sakė, kad tam tikrų visuomenės grupių išlaidų deklaravimas būtų naudingas. Jo manymu, jei kyla dvejonė dėl piliečio išlaidų ir pajamų santykio, tada galima prašyti žmogų deklaruoti savo išlaidas.
„Jeigu kokio nors vadybininko ar įmonės vadovo veikla kelia įtarimų, galima pasižiūrėti, kokias jis turėjo išlaidas ir daryti tam tikras prielaidas“, – sakė profesorius. Lietuvos įstatymai kol kas įpareigoja deklaruoti turtą ir pajamas. Pajamų deklaravimas privalomas politikams, valstybės tarnautojams, įmonių vadovams.