"Branduolinės energetikos ateitis Lietuvoje priklauso nuo pačios Lietuvos. Jeigu Lietuva nuspręs statyti naują branduolinį reaktorių, tuomet, aš esu įsitikinęs, Vakarų Europos (branduolinės energetikos - BNS) pramonė tai taip pat parems", - po posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje teigė su FORATOM delegacija į Vilnių atvykęs Europos Parlamento narys Gordonas Adamas.
"Laukiame labai aiškaus atsakymo, į kurią pusę jūs norite eiti", - pažymėjo jis. FORATOM grupės kandidačių į ES branduolinės energetikos klausimams nagrinėti vadovas Davidas Sycamore’as (Deividas Sikamoras) pažymėjo, jog, nusprendusi statyti naują reaktorių, Lietuva gali tikėtis ir ES finansinės paramos.
"Jūs turite nepamiršti vieno svarbaus dalyko - tapę Europos Sąjungos nariais, turėsite teisę kreiptis dėl Euroatomo paskolos investicijoms į branduolinę energetiką. Paskola nepadengs visų išlaidų, bet ji gali padengti reikmingą jų dalį", - teigė darbo grupės vadovas D.Sycamore’as.
FORATOM delegacijos nariai teigė atvykę į Lietuvą paskatinti diskusijų apie naujo reaktoriaus statybos galimybes. "Iki šiol buvo per daug kalbama apie IAE uždarymo datas ir per mažai - apie naujo bloko atidarymo datą", - sakė D.Sycamore’as.
"Naujo 600-1000 megavatų galios reaktoriaus statyba būtų labai svarbi investicija", - teigė susitikime Seime dalyvavęs Europos Parlamento narys Per-Arne Arvidsonas.
IAE regiono problemų komisijos pirmininkė ekspremjerė Kazimiera Prunskienė pareiškė viltį, jog Nacionalinėje energetikos strategijoje turėtų būti užtikrintos "prielaidos branduolinei energetikai bei privačių investuotojų dalyvavimui".
"Vakarų Europos investuotojai būtų svarbūs strateginiai partneriai", - pažymėjo ji. K.Prunskienės nuomone, Lietuva, kaip savo indėlį į naujo reaktoriaus statybą, galėtų įnešti esančią IAE infrastruktūrą.
Tuo tarpu IAE jėgainės saugumą kontroliuojančios Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) vadovas Saulius Kutas komisijos posėdyje pabrėžė, jog naujo reaktoriaus statyba nebus įmanoma be visuomenės pritarimo.
"Kalbėti apie branduolinę energetiką, jeigu jos neremia visuomenė, turbūt šiais laikais yra tuščias darbas ir turbūt to niekada nepavyks padaryti", - pažymėjo VATESI direktorius Saulius Kutas. Tačiau, FORATOM atstovų nuomone, IAE I-ojo ir II-ojo blokų uždarymas yra neišvengiamas, nors jie šiame reikalavime ir pasigenda "techninės logikos".
"ES požiūriui dėl IAE uždarymo trūksta techninės logikos. Datos, dėl kurių buvo sutarta, arba kurios yra pasiūlytos, niekaip nėra susijusios su dabartine elektrinės padėtimi ar jos patobulinimo galimybėmis", - teigė G.Adamas.
Ketvirtadienį FORATOM delegacija lankėsi IAE ir susitiko su jėgainės vadovais. Lietuva jau yra įsipareigojusi uždaryti IAE I-ąjį bloką iki 2005 metų, tačiau dar neapsisprendė dėl antrojo. Motyvuodami IAE nesaugumu, Europos Komisija ir ES valstybių atstovai ragina Lietuvą uždaryti II-ąjį bloką iki 2009 metų.
FORATOM atstovai teigia, jog ES nesutiks su jokia vėlesne nei 2009-ieji metai, data, tačiau, jų nuomone, ES neturėtų tikėtis, jog Lietuva viena išspręs dėl uždarymo kylančias ekonomines ir socialines problemas.
"ES negalite tikėtis, kad jūs uždarysite elektrinę, išjungsite šviesas ir patys išspręsite savo ekonomines ir socialines pasekmes", - pažymėjo D.Sycamore’as. Ūkio ministerijos duomenimis, pirmojo ir antrojo reaktorių uždarymo išlaidos iki 2020 metų sieks 2,4 mlrd. eurų.
Šiuo metu šalys donorės bei Europos Komisija (EK) iš viso yra skyrusios saugiam Ignalinos AE uždarymui skirti apie 203 mln. eurų (700 mln. litų). Lietuva IAE eksploatacijos nutraukimui yra sukaupusi apie 141,6 mln. litų.
EK pasiūlytame Sąjungos plėtros finansavimo plane yra atskirai numatytas Ignalinos AE uždarymo finansavimas, pagal kurį trejus metus po Lietuvos įstojimo į ES šioms reikmėms ketinama skirti po 70 mln. eurų (242 mln. litų) kasmet.
IAE veikiantys du sovietų gamybos RBMK modelio reaktoriai pasaulyje laikomi iš esmės nesaugiais, nors į jų saugos pagerinimą per pastarąjį dešimtmetį investuota daugiau negu 200 milijonų eurų.
Briuselyje įsikūręs Europos atominis forumas propaguoja taikios branduolinės energetikos saugą, stengiasi plėtoti energetikų ir Europos institucijų dialogą. Dalis FORATOM delegacijos narių iš Lietuvos išvyks penktadienį, dalis - šeštadienį.
Vilniuje viešėjusioje delegacijoje buvo Prancūzijos, Vokietijos, Belgijos, Suomijos, Čekijos, Slovakijos, Bulgarijos, Rumunijos valstybių atominių forumų atstovai bei du Europos Parlamento nariai.