V.Adamkui antrino aplinkos ministras A.Kundrotas, pareiškęs apie ketinimus siekti, jog itin svarbiose teritorijose, kurios įtrauktos į UNESCO sąrašą, net statybų leidimai ir kiti dokumentai būtų išduodami vyriausybiniu lygmeniu.
Pirmadienį posėdžiavusi Neringos savivaldybės Strateginio planavimo komisija nutarė siūlyti savivaldybės tarybai kreiptis į prezidentą, Seimą ir Vyriausybę su prašymu suteikti galimybę jos atstovams minėtose institucijose išsakyti Neringos gyventojų poziciją apie daugelį šiuo metu žiniasklaidoje eskaluojamų klausimų.
A. Kundrotas Neringoje neprisišaukiamas
“Pas mus veikla ir taip labai griežtai reglamentuota. Praktiškai žmogus be suderinto projekto negali net palangės ar čerpės ant stogo pasikeisti, lango negali pasikeisti, tai įsivaizduokite, kokie griežti reikalavimai”, - DELFI sakė Neringos vicemeras Algimantas Vyšniauskas.
“Aplinkos ministrą A. Kundrotą jau pusantrų metų vis kviečiame atvažiuoti susitikti su visuomenės atstovais, su žmonėmis, kurių valia įkurtas nacionalinis parkas ir iš vasarviečių pradedant 1960-aisiais metais atstatytas miestas. Iki šiol mes jo niekaip neprisišaukėme – eina dialogas per žiniasklaidą arba per teismus, nėra jokio tiesioginio kontakto”, - Vyriausybės užmaršumu skundėsi Neringos vicemeras.
Anot jo, dėl politikų ignoravimo nėra apibrėžiamos tikslios Nacionalinio parko funkcijos ir ribos. Tačiau vicemeras tikina, kad skandalingosios statybos Nacionaliniame parke – teisėtos.
“Tos statybos nebevykdomos. Nelegalios statybos apibrėžtos įstatyme - tai yra statyba arba griovimas neturint statybos leidimų. O pas mus buvo vienas kitas kokią pašiūrę, pavėsinę pasistatęs, bet tas yra užfiksuota ir nugriauta. Jeigu kalbame apie teismo laukiančius objektus, tai nėra nė vieno, kuris statė be statybos leidimo”, - kalbėjo A. Vyšniauskas.
Vis dėlto jis pripažino, kad statybose yra architektūrinių ir teritorijos planavimo pažeidimų, tačiau tam esą ir yra atitinkamos institucijos, turinčios nurodyti pastebėtus trūkumus, tačiau ne praėjus 5 metams, o iš karto.
“Viskas buvo gerai, o po 5 metų pasidarė blogai. Kaip pavadinti tų tarnybų darbą”, - piktinosi ilgiausio šalies miesto mero pavaduotojas.
Anot A. Vyšniausko, statomų pastatų savininkai kaltinami tuo, kad statybos neatitinka 1994 m. patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko generalinio plano, tačiau, anot jo, niekas neatsižvelgia į faktą, jog šis planas ruoštas “1994 m., beveik sovietmečiu, kai dar nebuvo patvirtinta nuosavybė”.
“Jeigu būtume viską draudę, kažin kaip Neringa šiandien būtų atrodžiusi - kiaurais stogais, apsilupusi. Jau dveji metai niekas nebedaroma”, - apgailestavo vicemeras.
Neringą kausto stagnacija
Pirmadienį posėdžiavusi Komisija vienbalsiai pasisakė už subalansuotą savivaldybės, Nacionalinio parko ir kurorto plėtrą.
„Prieš šešerius metus, prieš įtraukiant Neringą į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, Juodkrantėje kaip tik buvo statomos krantinės, akmeninės skulptūros, kiti objektai. Net ir šiemet Kuršių nerijoje viešėjusiai komisijai tai kažkodėl neužkliuvo, tačiau kai kurie veikėjai tuos pačius objektus pabrėžtinai rodo, kaip keliančius grėsmę paveldui bei darkančius kraštovaizdį“, - sako Arūnas Burkšas, Neringos savivaldybės tarybos narys.
“Kas bus, jeigu perdažyti lauko duris ar pakeisti dalį kiauro stogo reikės prašyti Vyriausybės statybos leidimo”, - A. Kundroto sumanymą svarbiose teritorijose statybų leidimus ir kitus dokumentus išduoti vyriausybiniu lygmeniu kritikavo A. Vyšniauskas.
„Kuršių neriją iš Pasaulio paveldo sąrašo gali išbraukti kaip tik dėl to, kad mes baigiame apleisti savo miestą. Pažiūrėkite į architektūros paminklus – jie griūva, tačiau jų rekonstruoti negalime. Pažiūrėkite į kai kurias gatves ar automobilių stovėjimo aikšteles – jomis pravažiuoti nebeįmanoma, tačiau kai kurios institucijos atsisako derinti tų teritorijų detaliuosius planus“, - įsitikinęs Tarybos narys Vytautas Vaidila.
Neringos savivaldybės politikai priėjo prie išvados, kad dėl išskirtinio kai kurių kontroliuojančiųjų institucijų dėmesio Kuršių neriją baigia sukaustyti stagnacija. Trečiadienį Taryba ketina priimti galutinį kreipimosi į svarbiausias valstybės institucijas tekstą.