"Frakcijos nuomone, Ūkio ministerijos paruoštas projektas ne visai atitinka dabartinius šilumos vartotojų poreikius bei galimybes, prieštarauja kai kuriems jau priimtiems įstatymams. Tarp jų - nuostatai, kad šilumos mokestis turi būti mokamas tik už suteiktas paslaugas", - rašoma socialdemokratų pranešime.
Anot socialdemokratų, išskaidžius mokestį tolygiai per metus, sumažėja kompensacijų dydis socialiai remtinoms šeimoms, apribojamos daugiabučių gyventojų teisės bei pasirinkimo galimybės.
Socialdemokratai žada, kad "kaip ir dabar, taip ir ateityje į visuomenės nuomonę, interesus bus atsižvelgiama bei tariamasi".
Gegužės pradžioje Vyriausybė pritarė Šilumos ūkio įstatymo projektui, kuriame numatoma įvesti abonentinį mokestį už šilumą. Šilumos kaina būtų skirstoma į dvi dalis - pastoviąją ir kintamąją.
Ūkio ministerijos atstovai teigia, jog įvedus dvinarį mokestį, bendras mokestis už šildymą nesikeistų, nes atitinkamai numatoma sumažinti šilumos tarifą.
Tačiau šį projektą griežtai kritikavo opozicinės partijos.
Konservatorių atstovai pareiškė, kad "Vyriausybė šiuo projektu faktiškai pasikėsino iš skurdžiausiai gyvenančių šeimų paimti dvigubai daugiau pinigų" ir paragino panaikinti nuostatą dėl šilumos abonentinio mokesčio.
Opozicinei Liberalų sąjungai atstovaujantis Vilniaus meras Artūras Zuokas pareiškė ūkio ministrui Petrui Čėsnai susirūpinimą, kadįvedus abonentinį mokestį, socialiai remtini žmonės žiemą gautų mažesnes nei iki šiol pašalpas šildymo išlaidoms padengti, o šiltuoju metu šildymo išlaidos išvis nebūtų kompensuojamos. Todėl, Vilniaus mero nuomone, šiems žmonėms mokestis už šilumą realiai padidės.
Vilniaus miesto savivaldybė, išnagrinėjusi šio įstatymo projektą, atkreipė dėmesį, kad jeigu Šilumos ūkio įstatymas ar poįstatyminiai aktai bus prievartiniai, dalis gyventojų, gaunančių kompensaciją už šilumą, nebeteks teisės į šią lengvatą, nes mėnesio mokestis už šilumą sumažės - jis bus padalytas ir šiltajam metų laikotarpiui.
Tautos pažangos partija pavadino planuojamą mokestį "valstybiniu reketu".